Net ir laikantis sveikos mitybos principų bei atsargiai rinktis produktus, kartais susiduriama su lėtiniais simptomais: nuovargiu, migrena, odos bėrimais ar virškinimo sutrikimais. Tokie požymiai gali rodyti maisto netoleravimą – būklę, kuri nėra alergija, bet vis tiek žymiai veikia savijautą ir gyvenimo kokybę.
Asmeninė patirtis ir atsakomybė už mitybą
Žymi atlikėja Rūta Ščiogolevaitė-Damijonaitienė pasakoja, kad jos šeimai mitybos įpročiai tapo kasdienybe: mąstymas apie daržoves ir vaisius, namuose gaminami sveiki užkandžiai ir dėmesys vaikų reakcijoms į tam tikrus produktus. Kaip ji sako: „Rūpinimasis mityba mūsų šeimai tapo įpročiu, susidedančiu iš daug įvairių taisyklių. Pirmiausia – vaikams stengiamės duoti kuo daugiau daržovių ir vaisių, jeigu užkandžiaujame – renkamės sveikus, mano pačios gamintus užkandžius. Dar vienas svarbus aspektas – atsižvelgiame į vaikų organizmo reakcijas į tam tikrus maisto produktus”.
Maisto netoleravimas arba alergija: koks skirtumas?
Medikų pastebėjimu, maisto netoleravimas dažnai painiojamas su alergija. Alergija yra imuninio atsako reakcija į tam tikras medžiagas, dažnai greita ir kartais sunkiai nuspėjama. Tuo tarpu netoleravimas vyksta be imuninio dalyvavimo, dažniau pasireiškia virškinimo sutrikimais, nuovargiu ar lėtinėmis odos problemomis. Kaip pažymi alergologė Ana Kozlovskaja: „Pagrindinis skirtumas tas, kad alergija yra sustiprėjęs imuninės sistemos atsakas į alergines medžiagas, o maisto netoleravimas yra reakcija į maistą, kurioje imuninė sistema nedalyvauja”.
Kaip nustatyti ir spręsti problemą
Įtariant netoleravimą, rekomenduojama kreiptis į specialistus ir atlikti tinkamus tyrimus. Tyrimų spektras skiriasi: nuo paprastesnių iki išsamių imunoglobulinų G (IgG) analizių, kurios leidžia identifikuoti maisto produktus, galinčius sukelti nepageidaujamas reakcijas. Tokie tyrimai taikomi tiek suaugusiems, tiek vaikams nuo dvejų metų, ir gali būti itin informatyvūs, jei simptomas yra netikslus ar kintantis.
Rūta pasakoja apie tyrimo patogumą: „Procedūra labai paprasta – mes atvykome duoti kraujo.
Aš ir trys mano vaikai užtrukome vos 15 minučių. Tai man itin aktualu, nes aš turiu labai mažai laiko”. Ji taip pat pabrėžia pasitikėjimą savo gydymo vieta: „AND klinikoje man ir mano vaikams jau teko lankytis ne vieną ir ne du kartus. Net jei atvykstame su problemomis, iš čia visuomet išeiname ramūs, tad natūralu, jog kreipiesi ten, kur pasitiki”, – šypsosi moteris.
Praktiniai patarimai kasdienai
Jei tyrimai rodo netoleravimą, svarbiausias žingsnis – mitybos korekcija. Eliminacinė dieta (laikinas tam tikrų produktų pašalinimas) bei palaikomasis stebėjimas padeda nustatyti, kurie maisto produktai sukelia simptomus. Be to, verta vesti maisto ir simptomų dienoraštį, stebėti pokyčius ir konsultuotis su dietologu ar alergologu. Nepamirškite, kad organizmas yra individualus – tai, kas tinka vienam, gali būti kenksminga kitam.
Baigiamuoju žingsniu gali tapti ilgalaikis mitybos plano suderinimas su specialistu, siekiant ne tik pašalinti nepageidaujamus simptomus, bet ir išlaikyti visavertę, subalansuotą mitybą. Kaip pastebi Rūta, daug šeimų jaučiasi geriau po mitybos korekcijų: „Pažįstu ne vieną šeimą, kuri pasinaudojo maisto netoleravimo testų teikiama nauda ir pajuto teigiamą efektą. Pritaikius naujuosius mitybos principus man ir mano vaikams taip pat pavyko atsikratyti nepageidaujamų organizmo reakcijų. Taigi, manau, kad tai yra itin reikšminga investicija į savo ir savo šeimos sveikatą”.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.