Apie trečdalis Lietuvos gyventojų jaučiasi nepailsėję ryte ir konstatuoja, kad miega nepakankamai. Naujiausia reprezentatyvi apklausa atskleidžia, jog miego trūkumas tapo rimta problema, kuri įtakoja ne tik žmonių savijautą, bet ir jų produktyvumą bei sveikatos būklę. Neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė pažymi, kad tokie rezultatai daugiausia susiję su sparčiu gyvenimo tempu ir persidirbimo kultūros skatinimu, tačiau miego trūkumas iš tiesų mažina efektyvumą ir gerą savijautą.
Miego trūkumo pasekmės ir mito apie produktyvumą griūtis
Vis dar populiarus įsitikinimas, kad mažesnis miego laikas leidžia daugiau padaryti, tačiau moksliniai tyrimai tai paneigia. Kai miegama vos šešias ar mažiau valandų per naktį, produktyvumas gali sumažėti net 30 procentų, o kūrybiškumas – 60 procentų. Be to, tokio miego stokos atveju žymiai suprastėja dėmesys, atmintis, reakcijos greitis ir nuotaika.
Neuromokslininkė pabrėžia, kad dėl miego trūkumo darome daugiau klaidų, dirbame lėčiau ir jaučiame mažiau energijos bei motyvacijos. Taip pat gyvenimo kokybė blogėja, nes prastėja streso tolerancija ir fizinė sveikata, ypač imunitetas. Tyrimai rodo, kad žmonėms, kurie dvi savaites miegoja mažiau nei septynias valandas, tris kartus dažniau kyla rizika susirgti peršalimo ligomis, o ligos gydymasis užtrunka ilgiau ir sudėtingiau.
Kas lemia miego stygių Lietuvoje?
Apklausa atskleidžia, kad beveik trečdalis respondentų miega vos šešias valandas arba mažiau, o miego stoką daugiausiai lemia darbas, mokslai, socialiniai tinklai ir laisvalaikis internete. Žmonės dažnai aukoja miegą dėl papildomų veiklų ar nerimo, nerimauja dėl darbų ir šeimos įsipareigojimų. Daug kam miego laikas prarandamas dėl nuolatinių minčių ir rūpesčių, susijusių su kasdieniais iššūkiais.
Neuromokslininkė L. Bojarskaitė komentuoja, kad minėti reiškiniai iš dalies kyla iš kultūros, kurioje perteklinį darbą ir veiklumą dažnai idealizuojame, o miegas laikomas prabanga arba laiko švaistymu.
Angliškas terminas FOMO (“fear of missing out”, baimė kažko praleisti) paaiškina, kodėl daugelis renkasi gyventi mažiau miegodami, dėl baimės nespėti ar praleisti svarbių dalykų. Tačiau tai yra klaidinga strategija, nes miego trūkumas ne tik mažina produktyvumą, bet ir ilguoju laikotarpiu kenkia sveikatai bei emocinei būklei.
Miego svarba ir kaip pagerinti jo kokybę
Dr. Bojarskaitė rekomenduoja miegoti bent 6-8 valandas, o geriausia – 7-9 valandas, įskaitant užmigimo laiką. Svarbu eiti miegoti ir keltis kasdien tuo pačiu metu, net ir laisvadieniais, nes tai padeda treniruoti smegenis ir pagerina miego kokybę. Jokie sudėtingi receptai nereikalingi – svarbiausia susikurti reguliarią miego rutiną bei teikti prioritetą poilsiui, kad organizmas galėtų tinkamai atsigauti.
Vis dar daugelis žmonių linkę miego reikšmę nuvertinti, nepaisant to, kad jis yra būtina sąlyga ne tik fizinei sveikatai, bet ir psichologiniam gerbūviui, laimei bei produktyvumui. IKEA rinkos vadovė Jolita Juodzevičienė pažymi, kad miegas yra svarbiausias viso gyvenimo kokybės pagrindas, kurio nereikia pamiršti kasdienėje rutinoje. Gera žinia – investicija į kokybišką miegą yra investicija į geresnę savijautą ir efektyvesnį darbo dienos vykdymą.
Ką galima padaryti šiandien?
Daugumai žmonių miegas yra esminis sveikatos ir laimės veiksnys. Tad skatinimas suvokti miego svarbą ir aktyvus pastangų dėti perkelti miegą į prioritetų sąrašą yra būtinas. Nustokime aukoti poilsį dėl persidirbimo ar nereikalingų nerimavimų – geras miegas ne tik pagerins gyvenimo kokybę, bet ir leis pasiekti geresnių rezultatų visose srityse.
Reprezentatyvią apklausą apie Lietuvos gyventojų miego įpročius 2024 metų liepą atliko bendrovė „Norstat“, apklausdama 1000 žmonių nuo 18 iki 74 metų amžiaus. Įžvalgos parodo, kad miego stygius yra visuomenės problema, kurios sprendimai turėtų būti derinami tiek su sveikatos priežiūros specialistais, tiek su darbdaviais ir platinti miego svarbą plačiajai visuomenei.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.