Širdies ir kraujagyslių ligos ilgą laiką išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje. Dauguma šių ligų yra susijusios su tam tikrais rizikos veiksniais, kuriuos galima kontroliuoti ar net išvengti tinkamai rūpinantis savo sveikata. LSMU Kauno klinikų kardiologas profesorius Raimondas Kubilius atkreipia dėmesį į esminius aspektus, kurie gali ženkliai pagerinti širdies būklę, ypač moterims, sulaukusioms 50 metų.
Rizikos veiksniai ir kada kreiptis į gydytoją?
Profesorius pabrėžia, kad pagrindiniai rizikos veiksniai yra padidėjęs arterinis kraujospūdis, padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis ir rūkymas. Tačiau širdies ligos dažnai neišsiskiria ryškiais simptomais, todėl ankstyva diagnostika yra itin svarbi. Rekomenduojama, kad vyrai po 40-čio ir moterys po 50-čio pasitikrintų savo sveikatą, nepriklausomai nuo jaučiamų negalavimų. Tai ypač svarbu, jei šeimoje jau buvo atvejų, susijusių su širdies ligomis.
Gyvenimo būdo įtaka širdies sveikatai
Šiuolaikinis gyvenimo tempas, netinkama mityba, maža fizinio aktyvumo dozė ir netinkamas poilsio režimas didina riziką susirgti širdies ligomis. Vienas iš naujausių mokslinių tyrimų atskleidė, kad svarbu ne tik ką valgome ar kiek judame, bet ir kada einame miegoti. Optimaliausias laikas užmigti, pasak profesoriaus, yra tarp 22 ir 23 valandos vakaro. Jei žmogus nuolat eina miegoti vėliau nei 23 valandą, širdies ligų tikimybė gali padidėti net 12–24 procentais. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą miego trukmę – mažiau nei 6 valandos per naktį turi neigiamą poveikį kraujagyslėms.
Aplinkos ir mitybos veiksniai
Kardiologas atkreipia dėmesį į švaraus oro svarbą. Aplinkos tarša, ypač kietosios dalelės, yra reikšmingas rizikos veiksnys širdies ligoms. Todėl patariama vengti triukšmingų eismo zonų ir laisvalaikį leisti žaliuosiuose parkuose ar gamtoje. Mityboje rekomenduojama sumažinti druskos suvartojimą, atsisakyti riebaus maisto, riboti raudonos mėsos suvartojimą iki 350–400 gramų per savaitę, o žuvies – vartoti kas antrą savaitę. Taip pat būtina įtraukti pakankamai vaisių ir daržovių, rinktis mažo riebumo pieno produktus.
Elektroninės cigaretės ir fizinis aktyvumas
Profesorius įspėja, kad elektroninės cigaretės, nors ir pristatomos kaip mažiau žalinga alternatyva, aktyvuoja organizmo simpatinę nervų sistemą bei skatina aterosklerozės vystymąsi. Todėl jų vartojimas gali ženkliai padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Fizinis aktyvumas laikomas vienu iš svarbiausių širdies ligų prevencijos būdų. Patartina per savaitę skirti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo arba 75–100 minučių intensyvaus fizinio aktyvumo. Net paprasti pasivaikščiojimai, pavyzdžiui, išlipant anksčiau iš autobuso, gali teigiamai veikti širdies sveikatą.
COVID-19 ilgalaikis poveikis širdžiai
COVID-19 pandemija atskleidė papildomas rizikas širdies sveikatai. Po išgyventos ūmios infekcijos dalis pacientų jaučia ilgalaikius simptomus – skausmą širdies plote, padidėjusį kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, nors iki tol širdies ligų požymių nebuvo. Moksliniai tyrimai parodė, kad virusas gali paveikti širdies raumenį ir sukelti pokovidinius sutrikimus, todėl po šios ligos svarbu stebėti savo sveikatą ir konsultuotis su gydytoju.
Prevencinės priemonės – raktas į ilgesnį gyvenimą
Siekiant išvengti širdies ligų, svarbu ne tik laiku kreiptis į medikus, bet ir nuosekliai laikytis sveikos gyvensenos principų. Profesorius Raimondas Kubilius pabrėžia, kad nemedikamentiniais būdais galima ženkliai sumažinti ligos paūmėjimų riziką. Tai apima rūkymo metimą, sveiką mitybą, ribotą druskos ir riebaus maisto vartojimą, pakankamą fizinį aktyvumą ir reguliarią profilaktinę sveikatos patikrą. Širdies ligų prevencija yra kompleksinis procesas, kuriam ypač svarbus laiku pradėtas rūpinimasis savimi, ypač vyresniame amžiuje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.