Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra viena dažniausiai pasitaikančių virškinamojo trakto funkcinių sutrikimų, kuris dažnai ilgai lieka nepastebėtas ir nepalankiai veikia žmogaus gyvenimo kokybę. Neretai sergantieji ilgą laiką kankinasi nuo pilvo skausmų, viduriavimo ar užkietėjimų, nesuprasdami, kas yra šių simptomų priežastis, arba gėdijasi kreiptis į gydytojus.
DŽS simptomai dažniausiai apima pasikartojančius pilvo skausmus, spazmus, pilvo pūtimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą. Nepaisant to, kad šie negalavimai gali atrodyti nereikšmingi, jie ženkliai sumažina žmogaus gyvenimo kokybę. Dažnai pacientai bando gydytis savarankiškai, o tai gali tik pabloginti būklę, todėl svarbu laiku kreiptis į specialistus.
Diagnozės iššūkiai ir ligos priežastys
Dirgliosios žarnos sindromas dažnai lieka nenustatytas dėl savo požymių panašumo į kitų virškinamojo trakto ligų simptomus, tokius kaip skrandžio opos, tulžies akmenligė, uždegimai ar infekcijos. Gydytojai diagnozę nustato atmetimo būdu – iš pradžių pašalina kitų rimtų ligų galimybę, atlikdami laboratorinius tyrimus bei endoskopines procedūras.
Iki šiol nėra specifinio tyrimo, kuris tiksliai patvirtintų DŽS diagnozę, todėl daug pacientų diagnozuojami tik tada, kai simptomai trunka ilgiau nei tris mėnesius ir neatsiranda jokių organinės kilmės pažeidimų. Pasak specialistų, šios ligos priežastys yra sudėtingos ir daugialypės: genetinis polinkis, žarnyno gleivinės barjero sutrikimas, žarnyno floros pusiausvyros pokyčiai bei jautrumas nervų sistemai. Šios problemos lemia, kad žarnynas reaguoja pertekliniu dirginimu į maistines medžiagas ir kitus veiksnius, sukeliančius skausmą ir kitus simptomus.
Mityba ir gydymo būdai
Vienas svarbiausių gydymo metodų yra speciali dieta. FODMAP – tai dieta, kuri apima fermentuojančius angliavandenius, kurių žmogaus žarnynas blogai įsisavina. Laikantis šios dietos keturias savaites sumažinamas šių angliavandenių vartojimas, kas padeda sumažinti žarnyno simptomus net iki 70 proc.
atvejų. Tačiau mitybos specialistai įspėja, kad FODMAP dieta neturėtų būti taikoma ilgą laiką, nes ji gali neigiamai paveikti žarnyno mikroflorą.
Be dietos, pacientams dažnai rekomenduojami atsipalaidavimo pratimai bei žarnyno hipnozė, siekiant sumažinti nervų sistemos jautrumą. Nepamirštamas ir medikamentinis gydymas – jis skirtas sumažinti viduriavimą, vidurių užkietėjimą ar skausmą. Pacientams taip pat svarbu palaikyti žarnyno floros pusiausvyrą vartojant prebiotikus ir probiotikus, ypač po antibiotikų gydymo ar infekcijų.
Žinomų žmonių patirtys su dirgliosios žarnos sindromu
Ši liga nėra svetima net ir garsenybėms. Amerikiečių aktorė Cybill Shepherd daugiau nei 20 metų kentėjo nuo lėtinių vidurių užkietėjimų ir pilvo pūtimo, kol gavo teisingą diagnozę. Jenny McCarthy išreiškė, kad jos liga susijusi su gyvenimo stresu ir kad jai padeda joga. Aktorė Camille Grammer prisipažino, jog ilgą laiką gyveno su nuolatiniu išankstiniu nerimu dėl ligos pasireiškimo. Tyra Banks atvirai kalbėjo apie savo dirgliosios žarnos sindromą savo televizijos laidoje, skatindama žmones nebebijoti kalbėti apie šią ligą ir ieškoti pagalbos.
Šios žvaigždžių istorijos rodo, kaip svarbu nedelsti ir laiku kreiptis pagalbos, nes tinkamai parinktas gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę.
Dirgliosios žarnos sindromas yra sudėtinga ir dažnai nepakankamai įvertinta liga, tačiau supratimas apie jos simptomus, tinkama diagnostika ir gydymas gali padėti valdyti šią ligą ir mažinti jos poveikį kasdieniam gyvenimui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.