Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena pagrindinių Lietuvos gyventojų mirčių priežasčių. Higienos instituto duomenimis, kiekvieną mėnesį dėl kraujotakos sistemos ligų neteko gyvybės daugiau nei 2000 žmonių. Ši statistika pabrėžia itin svarbų kardiologų vaidmenį ir atsakomybę šioje medicinos srityje.
Mėnulio fazių įtaka širdies ligoms
Kardiologė docentė Jolanta Laukaitienė radijo laidoje pasidalijo pastebėjimais, kad širdies ligos gali būti sezoninės, o jų paūmėjimai netgi susiję su mėnulio fazėmis. Specialistės žiniomis, pilnatis kartais siejama su padidėjusiu miokardo infarktų skaičiumi, tuo tarpu jaunatis gali atnešti dažnesnius širdies ritmo sutrikimus. „Daug patologijų reaguoja į mėnulio kaitą“, – pabrėžė docentė.
Nors šis ryšys dar tiriamas moksliškai, jau yra surasta nemažai įrodymų, kad mėnulio įtaka žmogaus organizmui nėra vien tik prietaras. Tai parodo, kaip gamtos ritmai gali paveikti net ir sveikatos būklę, todėl svarbu į tai atsižvelgti tiek gydymo procese, tiek kasdienėje prevencijoje.
Tylus kardiologinis ligonis – dažnas atvejis
Pasak docentės, daugelis žmonių nusiteikę, kad širdies ligos pasireiškia ryškiais skausmais, tačiau realybė kartais būna žymiai sudėtingesnė. „Kardiologinis ligonis dažnai yra tylus“, – teigė ji. Gydytoja prisiminė situaciją priėmimo kambaryje, kai vienas pacientas garsiai skundėsi stipriais skausmais, o kitas sėdėjo ramiai, užsidaręs savame pasaulyje. Po pirmojo „gaisro“ gesinimo dėmesys buvo skirtas antrajam, kuris iš tiesų kentėjo netikėtai prasidėjus infarktui.
Šis „tylus“ širdies skausmas dažnai išlieka nepastebėtas ir ignoruojamas, kol situacija tampa pavojinga gyvybei. Todėl itin svarbu atkreipti dėmesį į net ir nedidelius simptomus – nuovargį, kojų patinimą ar trumpalaikius sveikatos pokyčius.
Pandemijos iššūkiai kardiologijos srityje
COVID-19 pandemija smarkiai paveikė ir kardiologinių pacientų gydymą. Dėl saugumo apribojimų buvo sumažintas pacientų lankymas ligoninėse, kas kartais netgi turėjo teigiamą efektą jautriems širdies ligoniams, tačiau gydytoja pabrėžė, jog artimųjų parama yra neįkainojama.
„Vienas lauke – ne karys. Tikrai reikia palaikymo“, – teigė ji.
Nors pacientų lankymas buvo ribojamas, kardiologai sukūrė efektyvias alternatyvas – telefonu suteikiamos konsultacijos, lanknešėlių perdavimas ir kitos komunikacijos priemonės padėjo išlaikyti ryšį tarp ligonių ir gydytojų. Tai leido sumažinti pacientų srautus ir išvengti papildomų rizikų, tačiau kartu išmokė pacientus geriau suprasti savo ligą ir atsirinkti svarbiausius klausimus.
Kaip elgtis sergant širdies liga?
Kardiologė ragina žmones rimtai žiūrėti į savo sveikatą, vartoti paskirtus vaistus ir laikytis gydytojų rekomendacijų. „Jei yra kažkas keičiasi būklėje, nedelsti kreiptis pagalbos“, – patarė ji. Taip pat vertėtų žinoti, kad ne visada reikia fiziškai atvykti į gydymo įstaigą, jei situacija nėra ūmi – daugumą klausimų galima išspręsti nuotoliniu būdu.
Prevencija, ankstyvas ligos požymių atpažinimas ir tinkama priežiūra yra kertiniai faktoriai, siekiant išvengti sunkių komplikacijų, tokių kaip miokardo infarktas ar širdies ritmo sutrikimai. Mėnulio fazių įtaka gali būti papildomas signalas, vertas dėmesio intensyvesnei savijautos stebėsenai šiuo laikotarpiu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.