Daugelis moterų po gimdymo pastebi, kad pasikeičia ne tik kūnas, bet ir santykis su savimi. Atsiranda nuovargis, naujos atsakomybės, o kartais ir sunkiai įvardijamas pojūtis, kad buvęs ryšys su savo kūnu tapo kitoks. Nors visuomenėje motinystė dažnai idealizuojama kaip džiaugsmo metas, realybėje šį laikotarpį neretai lydi įvairūs vidiniai sunkumai: savivertės svyravimai, nerimas dėl kūno pokyčių ir izoliacijos jausmas.
Kūno vaizdas po gimdymo – tai daugiau nei išvaizda
Kūno vaizdas reiškia santykį su savo kūnu: kaip jį matome, vertiname ir apie jį galvojame. Po gimdymo šis santykis gali tapti sudėtingesnis, nes nėštumo ir gimdymo metu patirti pokyčiai yra vieni ryškiausių per gyvenimą. Keičiasi kūno formos, svoris, oda, laikysena ir funkcijos. Nepadeda ir lūkesčiai: „turėčiau greičiau atsistatyti“, „turėčiau atrodyti kaip anksčiau“ – tokios žinutės sklinda tiek iš artimos aplinkos, tiek iš socialinių tinklų. “Žinau, kad mano kūnas padarė kažką nepaprasto, bet man vis tiek sunku jį priimti”, – tokį vidinį konfliktą išgyvena ne viena moteris. Siauras, vien estetikai skirtas požiūris į kūną ignoruoja jo funkcijas ir pastangas, kurias organizmas įdėjo tam, kad atvestų naują gyvybę į pasaulį.
Praktinė pagalba – programos, pritaikytos mamoms
Realiems poreikiams atliepti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkių komanda sukūrė nuotolinę keturių savaičių savipagalbos programą, skirtą stiprinti pozityvų santykį su kūnu po gimdymo. Programa orientuota į savęs atjautą, palankesnį vidinį dialogą ir kūno funkcijų vertinimą, o ne vien išvaizdą. Dalyvavimas vyksta nuotoliniu būdu ir yra pritaikytas užimtoms mamoms: užduotys yra trumpų trukmių, jas galima atlikti prisijungiant kelis kartus per savaitę ir integruoti į kasdienę rutiną su kūdikiu.
Tokios iniciatyvos sprendžia praktinę problemą – laiko trūkumą – ir tuo pačiu suteikia struktūruotą palaikymą, kuris padeda mažinti izoliacijos jausmą.
Dalyvės ne tik gauna priemonių stiprinti savivertę, bet ir prisideda prie mokslinio tyrimo, leidžiančio geriau suprasti, kaip psichologinės intervencijos veikia po gimdymo patiriamus sunkumus.
Kodėl svarbu rūpintis savimi – poveikis šeimai
Moters emocinė būsena po gimdymo tiesiogiai veikia sąlytį su kūdikiu – jautrumą, atsakymą į jo poreikius ir emocinį prisitaikymą. Rūpinimasis savimi nėra savanaudiškas veiksmas, tai investicija į saugią, stabilų šeimos gyvenimą. Net mažos praktikos – kasdienė savęs apmąstymo minutė, palankesnio vidinio dialogo formavimas ar trumpas kvėpavimo pratimas – gali stipriai pakeisti emocinę būklę ir pasitenkinimą gyvenimu.
Tyrimai rodo, kad geresnis kūno vaizdas siejasi su aukštesne gyvenimo kokybe ir mažesne psichologinių sunkumų rizika. Todėl prevencinės programos, kaip ši VDU iniciatyva, gali veikti dvigubai: padėti toms, kurios jau patiria sunkumus, ir užkirsti kelią ilgalaikėms problemoms. VDU kviečia mamas, auginančias 6 savaičių–12 mėnesių kūdikius, prisijungti prie nemokamos programos; projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.