Viešojoje erdvėje pasklidus diskusijoms, ar saugu gerti kelis kartus užvirtą vandenį, Vilniaus universiteto chemikas Albinas Žilinskas teigia, kad pakartotinis vandens virinimas ne tik nepablogina jo savybių, bet gali padėti šalinti mikroplastiką. Ši išvada remiasi tyrimais, rodančiais, kad kietame vandenyje nusėdančios kalkės sugeria dalį mikroplastiko dalelių. Tuo pačiu profesorius pateikia praktinius patarimus, kaip išvengti kalkių pateikimo į kavą ar arbatą.
Kaip virinimas veikia mikroplastiką?
Mechanizmas nėra visiškai sudėtingas: karštis skatina kai kurių suspenduotų dalelių, įskaitant kalkes, nusėdimą. „Vandenį galime virinti tiek kartų, kiek mums reikia, nuo to vandens savybės nepasikeis. Tiesa, šiais laikais nustatyta, kad viena savybė labai pagerėja. Visi dabar kalba apie mikroplastiką. Tyrimai parodė, kad jei viriname kietą vandenį, iš jo nusėda kalkės, jos didžiąją dalį plastiko sugraibo į save”, – sako mokslininkas. Tačiau svarbu pabrėžti, kad moksliniai duomenys apie mikroplastiko elgseną karštyje vis dar kaupiami, todėl reikalingi papildomi tyrimai, kad būtų tiksliai įvertintas ilgalaikis poveikis sveikatai.
Praktiniai patarimai: filtrai ir sieteliai
A. Žilinskas rekomenduoja po virinimo vandenį perpilti per tankesnį sietelį arba popierinį kavos filtrą, kad kalkių nuosėdos nepatektų į pasiruošiamą gėrimą. „Užvirus vandeniui belieka jį pilti per tankesnį sietelį, kad kalkės nepapultų. Manoma, kad mikroplastikas gali būti didelė blogybė. Dar nežinia, koks bus jo poveikis. Tad kuo daugiau kartų virinsim vandenį, tuo labiau iš vandens šalinsime mikroplastiką”, – pabrėžia A. Žilinskas. Paprastas mechaninis filtravimas leidžia efektyviai sulaikyti nusėdančias daleles, tačiau jis neveikia ištirpusio cheminio užteršimo.
Ar verta rinktis čiaupą vietoje butelinio vandens?
Profesorius taip pat atkreipia dėmesį į konkrečios vandenvietės kokybę: „Vilniuje pilti vandenį iš čiaupo netgi labai gerai. Galiu remtis savo kolegės, buvusios bendramokslės, pasakojimu.
Atsitiktiniu būdu ištyrus parduotuvėje nupirktus mineralinius ir visokius kitokius vandenis, tarp jų įmaišius vandens iš Vilniaus vandentiekio, netikėtai pasirodė, kad pagal kokybinius rezultatus Vilniaus vanduo yra antras trečias tarp 20 atvežtinių vandenų”, – sako A. Žilinskas. Tai primena, kad vietinis geriamasis vanduo dažnai būna griežtai kontroliuojamas ir gali būti kokybiškesnis už kai kuriuos komercinius produktus.
Ką verta žinoti ir ką rekomenduoti vartotojams?
Nors kartotinis vandens virinimas gali būti vienas iš būdų mažinti mikroplastiko dalelių kiekį, verta derinti kelias priemones: reguliariai valyti virdulį nuo kalkių, naudoti mechaninius ar anglies filtrus, o jautriems asmenims – rinktis vandens tyrimus arba patikimus filtravimo sprendimus. Taip pat svarbu atsiminti, kad virinimas naikina mikroorganizmus, tačiau neveikia ištirpusių cheminių teršalų, todėl, jei kyla įtarimų dėl vamzdynų ar vandens tiekimo šaltinio, reikėtų prašyti vietinių vandens kokybės tyrimų. Tokiu būdu galima sąmoningai pasirinkti saugiausią ir patogiausią sprendimą kasdieniam vandens vartojimui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.