Gyvenant įtemptą gyvenimą svarbu ne tik turėti po ranka priemones nusiraminti, bet ir žinoti, kada tradiciniai vaistažolių preparatai — vadinamieji „širdies lašai“ — nebus veiksmingi ir reikės kreiptis į medikus. Fitoterapeutas Virginijus Skirkevičius pabrėžia, kad širdies sutrikimai gali pasireikšti netikėtais ir klaidinančiais simptomais, todėl savidiagnostika šiuo atveju yra pavojinga.
Kada verta kreiptis į gydytoją
Širdies ir kraujagyslių ligos dažnai pasireiškia ne tik įprastais požymiais, tokiais kaip dusulys ar širdies permušimai. Visuomet verta atkreipti dėmesį ir į virškinimo sutrikimus, nuolatinį pilnumo jausmą, apetito netekimą ar pykinimą. Tokie simptomai gali būti susiję su širdies funkcijos pablogėjimu, ypač jei kartu blogėja fizinio krūvio tolerancija ar žmogus nuolat jaučia stiprų nuovargį.
Klimaksą išgyvenančios moterys dažniau patiria simptomus, kurie gali būti klaidinantys, todėl ši grupė turėtų būti ypač budri. Vizitą pas gydytoją reikėtų apsvarstyti, kai pasireiškia skausmas krūtinėje už krūtinkaulio, dusulys, labai dažnas arba nereguliarus širdies ritmas, taip pat kai sutrinka kasdienių užduočių atlikimas dėl nuolatinio išsekimo arba kai atsiranda nuolatinis kosulys.
Kada skubiai kviesti greitąją pagalbą
Yra simptomų, kuriuos pajutus nereikėtų delsinti — skambinti greitajai medicinos pagalbai. Tai naujas, staigus skausmas krūtinėje, ypač jeigu jis lydimas silpnumo, gausaus prakaitavimo ar pykinimo. Taip pat pavojingi itin greitas širdies plakimas, skausmas, sklindantis į kairę ranką, kvėpavimo sunkumai, sąmonės praradimas arba staigus kojų ar rankų nejautrumas.
Neatidėliotinos pagalbos reikalauja ir pamėlęs liežuvis ar lūpos — tai gali rodyti rimtą kraujotakos sutrikimą. Tokiais atvejais laikas yra esminis faktorius, todėl būtina skambinti pagalbos numeriu ir imtis pirmosios pagalbos priemonių, kol atvyks specialistai.
Pirmoji pagalba ir natūralios priemonės
Pirmosios pagalbos priemonės apima patogią padėtį (pusiau atsilošus), ramų kvėpavimą, artimųjų informavimą ir budėjimą prie nukentėjusiojo.
Nerekomenduojama vien tik tikėtis, kad vaistažolės išspręs ūmų atvejį. Net jei turite fitoterapinių tinktūrų, svarbu suprasti jų ribas: jos gali padėti nusiraminti ar laikinai pagerinti savijautą, tačiau ne visada pakeičia medicininę intervenciją.
„Tai gana klaidinantis skausmas – paprastai žmonės jį malšiną nuskausminamaisiais, nors realiai tai gali baigtis širdies priepuoliu, todėl raginu geriau pasitikrinti“, – pasakoja V. Skirkevičius.
Fitoterapeutai dažnai rekomenduoja gudobelių, sukatžolių ir valerijonų ekstraktų derinius kaip pagalbinę priemonę lėtesnėms būklėms gerinti, tačiau primena, kad tinktūros gaminamos su etanoliu ir turi būti vartojamos atsakingai. Etanolis gerai ištraukia augalų veikliąsias medžiagas, bet alkoholis išlieka alkoholiu — todėl būtina laikytis nurodytų dozių ir nevartoti, jei situacija reikalauja skubios medicinos pagalbos.
Gyvenimo būdo reikšmė
Galiausiai, specialistai pabrėžia gyvenimo būdo svarbą: sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas ir miego režimas prisideda prie širdies sveikatos. Jei kyla abejonių dėl simptomų kilmės, geriau kreiptis į gydytoją — laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.