Valstybės institucijų išaiškinimai dėl dienpinigių mokėjimo vairuotojams ir artėjantis kelių mokesčio didinimas verčia mažmeninės prekybos tinklus persvarstyti kainodaros politiką. „Norfos mažmena” vadovas Dainius Dundulis teigia, kad jau šį rudenį gali būti priversti didinti prekių kainas – tam spaudimą kuria ne tik pabrangę degalai ar kelių mokesčio kėlimas, bet ir naujas požiūris į dienpinigių apmokestinimą.
Teisinis pakeitimas ir jo pasekmės
VMI ir VDI pavasarį paskelbė išaiškinimą, kuriame nurodoma, jog darbdaviai negali mokėti dienpinigių už įformintas vienos dienos komandiruotes Lietuvos viduje. Šalia to institucijos pateikė aiškinimą, kad tam tikri kilnojamojo pobūdžio darbai negali būti traktuojami kaip komandiruotės, todėl dienpinigiai už juos neturi būti mokami neapmokestintai. Vietoje to darbdaviai gali didinti atlyginimą arba mokėti kitas išmokas, kurios priskiriamos darbo užmokesčiui ir apmokestinamos visais privalomais mokesčiais.
„Šiemet pabrangę degalai šiek tiek padidino logistikos sąnaudas, tačiau didesnės įtakos prekių kainoms tai neturėjo. Bet tikėtina, kad draudimas po Lietuvą prekes išvežiojantiems vairuotojams mokėti dienpinigius privers persvarstyti kainodarą. Be to, nuo kitų metų sausio bendrą kainų augimą skatins ir padidėjęs kelių mokestis”, – teigė 159 parduotuves Lietuvoje turinčios bendrovės „Norfos mažmena” valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona” generalinis direktorius D.Dundulis.
Finansiniai padariniai logistikai ir verslui
Kai dienpinigius priskiria prie darbo užmokesčio, nuo jų teks mokėti „Sodros”, gyventojų pajamų mokesčius ir kitus įmokas. Tai iš karto didina darbo jėgos sąnaudas ir kelia transporto paslaugų savikainą. „Tuomet, kai dienpinigiai, kaip reikalauja valstybės institucijos, pakeičiami darbo užmokesčiu, smarkiai padidėja logistikos sąnaudos. Juk, kaip ir nurodė VDI bei VMI, darbo užmokestis yra apmokestinamas visais privalomais mokesčiais.
Šiuo institucijų nurodymu mes pradėjome vadovautis nuo gegužės, kai tik jis buvo paskelbtas. Ir nuo to laiko logistikos sąnaudos „Rivonoje” kas mėnesį padidėja maždaug po 88 tūkst. eurų. Per metus tai sudarys daugiau nei 1 mln. eurų papildomų lėšų”, – skaičiavo D.Dundulis.
Tuo pat metu konkurencinė aplinka lieka įtempta: „Konkurencija tarp Lietuvos didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų yra ypač aštri – dalies produktų kainos konkuruoja vos kelių centų ribose. Taigi tos tinklus valdančios bendrovės, kurios sumoka visus nurodytus mokesčius, atsiduria daug blogesnėje konkurencinėje pozicijoje palyginti su tomis, kurios įvairiais būdais, balansuodamos ties „galima ir negalima” riba, „optimizuoja” mokesčius”, – kalbėjo D.Dundulis.
Ką tai reiškia vartotojams ir politikams
Didėjančios logistikos sąnaudos paprastai persiduoda pirkėjui sąnaudų forma, jei verslas negali jų kitaip kompensuoti. „Tuomet, kai daugybė ekspertų prognozavo, kad konflikto Viduriniuose Rytuose auginamos degalų kainos pašokdins ir prekių kainas parduotuvėse, visus raminau, kad tos situacijos poveikis prekių kainoms bus menkas. Taip ir nutiko”, – priminė D.Dundulis. Tačiau dienpinigių apmokestinimo ir kelių mokesčio kombinacija jau rodo reikšmingesnį spaudimą.
Verslo atstovai ragina aiškumo: jei visi rinkos dalyviai laikysis taisyklių, konkurencija taps sąžiningesnė, bet tai reikš kainų augimą. Politikai, savo ruožtu, turėtų viešai ir iš anksto informuoti gyventojus apie priemonių pasekmes bei apsvarstyti kompensacines ar tranzito sprendimo galimybes labiausiai pažeidžiamoms grupėms.
Reikšmės turi ne tik šio sprendimo techninis įgyvendinimas, bet ir tai, kaip greitai verslas ir institucijos sugebės susitarti dėl perėjimo prie mažmeninės prekybos sąlygų, kurios užtikrintų tiek teisėtumą, tiek konkurencijos neutralumą.