Vasaros metu, kai leidžiame daugiau laiko lauke ir užsiimame įvairia aktyvia veikla, padidėja tikimybė susižeisti. Net ir menkas odos pažeidimas gali komplikuotis, jei į žaizdą pateks bakterijų ir ji ims pūliuoti. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė dalijasi svarbia informacija, kaip atpažinti pūliuojančią žaizdą, kokių priemonių reikėtų imtis ir kaip elgtis, kad išvengtumėme rimtų komplikacijų.
Žaizdos infekcijos požymiai ir kas vyksta organizme
Žaizda supūliuoja tuomet, kai bakterijos patenka į pažeistą odą ir organizmo imuninė sistema reaguoja į šią infekciją. Kūnas stengiasi pašalinti bakterijas ir negyvus audinius, todėl susidaro pūliai – skystis, susidedantis iš mirusių baltųjų kraujo kūnelių, bakterijų ir audinių liekanų. Pūliai dažnai yra balkšvi, geltoni ar žalsvi.
Infekuota žaizda parausta, jos vietoje atsiranda patinimas ir skausmas, o kartais ir nemalonus kvapas. Tokie požymiai rodo, kad žaizda neišgyja natūraliai ir reikalauja specialios priežiūros ar gydymo.
Kaip tinkamai prižiūrėti pūliuojančią žaizdą
Vaistininkė pabrėžia, kad svarbu dezinfekuoti žaizdą ir naudoti tinkamus antibakterinius tepalus ar purškalus. Rekomenduojamas priemonių veikliųjų medžiagų pasirinkimas gali būti joduotas povidonas, oktenidino dihidrochloridas ar fenoksietanolis, kurie stabdo pūlių susidarymą ir skatina žaizdos gijimą. Taip pat žaizdą rekomenduojama kasdien pertvarstyti steriliu tvarsčiu, siekiant sumažinti infekcijos riziką.
Jei nėra aišku, kokia priemonė tinkamiausia, patartina kreiptis į gydytoją arba vaistininką dėl konsultacijos, nes netinkamas gydymas gali prailginti gijimo laiką ar sukelti komplikacijų.
Kodėl nevertėtų patiems spausti pūlių?
Dažnas žmonių įsitikinimas, kad pūlius galima išspausti pačiam, siekiant greitesnio gijimo, yra klaidingas ir pavojingas. Bandant spausti žaizdą namų sąlygomis, galima ne tik apsunkinti gijimo procesą, bet ir paskatinti bakterijų plitimą į gilesnius audinius ar net į kraują, kas sukelia rimtas komplikacijas, įskaitant sepsį.
Spaudimas gali sukelti audinių pažeidimus ir kraujosruvas, kas taip pat neigiamai veikia gijimą. Todėl svarbu fiziškai nejudinti pūlių ir palikti gydymą specialistams.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jeigu kartu su infekcijos požymiais pasireiškia karščiavimas, raumenų skausmas ar šaltkrėtis, reiškia, kad infekcija gali plisti į gilesnius audinius arba visą organizmą ir būtina nedelsti su medikų lankymusi.
Gydytojas gali paskirti vietinius ar geriamus antibiotikus ir prireikus atlikti pūlių išvalymą invaziniu būdu. Tai labai svarbu siekiant išvengti rimtų komplikacijų ir užtikrinti tinkamą gijimą.
Rimtos komplikacijos ir prevencijos svarba
Nesiimant tinkamų gydymo priemonių, infekcija gali sukelti lėtinį uždegimą ar abscesą – pūlių sankaupas gilesniuose audiniuose, kurios gali reikalauti chirurginės intervencijos. Tokie atvejai ypač pavojingi žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis arba silpna imunine sistema.
Labiausiai grėsmingas scenarijus – infekcijos plitimas į kraują ir sepsis, galintis baigtis gyvybei pavojingomis pasekmėmis.
Veiksmingas žaizdų priežiūros taisyklių laikymasis, tinkama higiena ir laiku kreipimasis į specialistus yra geriausia apsauga nuo šių komplikacijų.
Pataria vaistininkė Asta Krušnienė
A. Krušnienė pataria atidžiai stebėti susidariusias žaizdas, ypač jei jos ilgai negyja, keičia spalvą ar yra skausmingos. Esant abejonių dėl žaizdos būklės, būtina pasitarti su vaistininku ar gydytoju.
Tinkama priežiūra ir atsakingas požiūris į žaizdų gydymą padeda išvengti nemalonių bei pavojingų pasekmių ir skatina greitesnį sveikimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.