Storosios žarnos vėžys yra viena iš klastingiausių onkologinių ligų, nes dažnai vystosi nepastebimai ir be aiškių simptomų. Dažniausiai ligą atpažinti ankstyvose stadijose trukdo tai, kad ji nesukelia jokių skausmų ar akivaizdžių požymių. Todėl ypač svarbi prevencija ir ankstyva diagnostika, leidžianti laiku nustatyti galimus pakitimus ir užkirsti kelią ligos progresavimui.
Profilaktinėje diagnostikoje itin svarbus vaidmuo tenka slapto kraujavimo išmatose testui, kuris gali būti atliekamas paprastai ir neskausmingai net namuose. Šis testas tikrina minimalias kraujo pėdsakus, kurių akimis nematyti, bet kurie gali signalizuoti apie žarnyno gleivinės pažeidimus ar patį vėžį. Kaip akcentuoja Santaros klinikų gydytojas chirurgas prof. Tomas Poškus, slapto kraujavimo tyrimas aptinka net dešimttūkstantąsias kraujo gramų dalis, todėl yra labai jautrus ankstyvam ligos nustatymui.
Slapto kraujavimo testas – neskausminga profilaktikos priemonė
Šis tyrimas išsiskiria tuo, kad jį nesudėtinga atlikti savarankiškai namų sąlygomis, panašiai kaip daugelis šiuo metu yra įpratę testuotis COVID-19. Pozityvus testo rezultatas nereiškia tiesioginės diagnozės – tai tik signalas, kad reikalingi tikslesni, išsamūs tyrimai, pavyzdžiui, kolonoskopija. Kolonoskopija leidžia ne tik detaliai ištyrinėti storosios žarnos gleivinę, bet ir pašalinti polipus, kurie yra dažna vėžio priežastis. Tai ypač svarbu, nes polipų pašalinimas daugeliu atvejų užkerta kelią vėžio vystymuisi.
Ankstyva diagnostika mažina mirties riziką
Profilaktinis patikros testas leidžia aptikti ligą ankstyvose stadijose, kai pasveikimo galimybės yra maksimalios. Lietuvos statistika rodo, kad atlikus slapto kraujavimo testą ir gavus neigiamą atsakymą, per artimiausius penkerius metus mirties nuo storosios žarnos vėžio rizika sumažėja iki maždaug 4 proc. Tuo tarpu, jei testas yra teigiamas, bet polipai laiku pašalinami, rizika praktiškai nesiskiria nuo sveiko žmogaus. Nepaisant to, jeigu pacientas nepasinaudoja siūlomais ištyrimais ir neatlieka kolonoskopijos, rizika mirti padidėja du kartus.
Šie faktai pabrėžia, koks svarbus yra sąmoningas požiūris į savo sveikatą ir atsakingas dalyvavimas prevencinėse programose. Lietuvoje veikia nemokama storosios žarnos vėžio prevencinė programa, kviečianti 50–74 metų žmones reguliariai testuotis. Vis dėlto, ne visi pasinaudoja šia galimybe – kartais trūksta informacijos arba gydytojai nespėja priminti apie būtinybę tikrintis.
Kada vertėtų pradėti profilaktines patikras?
Nors oficialiai prevencinė programa skirta vyresniems nei 50 metų asmenims, vis dažniau kalbama apie jos pritaikymą jaunesniems žmonėms. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose rekomenduojama pradėti patikras nuo 45 metų, ir Lietuvoje planuojama artimiausiu metu sekti šia praktika. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šeimos ligos istoriją – jei artimas giminaitis sirgo storosios žarnos vėžiu, profilaktinė patikra turėtų būti pradėta mažiausiai dešimt metų anksčiau nei buvo nustatyta liga giminaičiui.
Galime patikinti, kad rūpinimasis savimi ir laiku atliekamos profilaktinės apžiūros yra kertiniai žingsniai siekiant išvengti sunkių ligų ir išsaugoti gerą sveikatą. Kaip teigia prof. Tomas Poškus, „Man ir mano artimiesiems mano sveikata yra brangiausias turtas. Turiu pats stengtis, kad ją išlaikyčiau.“ Tad kviečiame visus neužmiršti apie šią svarbią galimybę ir pasinaudoti profilaktinėmis programomis, kurios gali išgelbėti gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.