Mokslininkai iš viso pasaulio ką tik pristatė naują mitybos rekomendacijų sistemą, vadinamą „planetos sveikatos dieta“, kuri, kaip manoma, gali išgelbėti iki 40 000 žmonių gyvybių kiekvieną dieną. Šį ambicingą projektą parengė 70 įvairių sričių ekspertų iš 35 pasaulio valstybių komanda, kuri tikisi ne tik pagerinti žmonių sveikatą, bet ir ženkliai sumažinti maisto pramonės poveikį aplinkai.
Dietos principai: sveikata ir aplinka
„Planetos sveikatos dieta“ pabrėžia daržovių, vaisių, riešutų, ankštinių augalų ir neskaldytų grūdų vartojimą, kartu ribojant gyvūninės kilmės produktų ir cukraus suvartojimą. Ši dieta yra lanksti – ją galima pritaikyti tiek tiems, kurie valgo nedidelį kiekį mėsos, tiek vegetarams ar veganams, atsižvelgiant į konkrečios šalies kultūrines bei geografinės ypatybes.
Remiantis rekomendacijomis, per dieną reikėtų suvartoti bent penkias porcijas vaisių ir daržovių, tris–keturias porcijas neskaldytų grūdų, taip pat reguliariai įtraukti riešutus ir ankštines daržoves. Be to, rekomenduojama vartoti pieno produktus, kiaušinius, vištieną ir žuvį ribotais kiekiais, o raudoną mėsą – tik retkarčiais.
Didžiulė nauda sveikatai ir aplinkai
Mokslininkai pažymi, kad dieta ne tik ženkliai sumažins chroniškų ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių susirgimai, diabetas ar kai kurios vėžio formos, riziką, bet ir perpus sumažins maisto sektoriaus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šiuo metu maisto pramonė yra atsakinga už maždaug trečdalį visų pasaulinių emisijų ir yra viena pagrindinių miškų naikinimo bei laukinės gamtos nykimo priežasčių.
Analizės rodo, kad Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje žmonės suvartoja per septynis kartus daugiau raudonos mėsos nei rekomenduojama, Europoje ir Lotynų Amerikoje – penkis kartus, o Kinijoje – keturis kartus. Kita vertus, mažiau išsivysčiusiose šalyse padidintas gyvūninės kilmės produktų vartojimas galėtų pastebimai pagerinti žmonių sveikatą ir sumažinti nepakankamos mitybos problemas.
Socialinės ir ekonominės įtakos
Šiuo metu daugiau nei 2,8 milijardo žmonių visame pasaulyje negali sau leisti sveikos mitybos, o net milijardas kenčia nuo nepakankamos mitybos, tuo tarpu kitas milijardas susiduria su nutukimu – šie skaičiai iliustruoja sudėtingą globalią mitybos krizę. Tuo pat metu turtingiausios visuomenės dalys sukelia didžiąją dalį aplinkos žalos, susijusios su maistu.
Ekspertai siūlo įvesti sistemines reformas: mokesčių politiką persvarstyti taip, kad sveikatai palankūs produktai taptų pigesni ir prieinamesni, riboti nesveiko maisto reklamą bei diegti įspėjamuosius ženklus ant produktų pakuočių. Taip pat rekomenduojama skirti subsidijas tvariai ir ekologiškai žemdirbystei, skatinti žemės ūkio sektoriaus pokyčius, kurie prisidėtų prie aplinkos tausojimo ir visuomenės sveikatos gerinimo.
Investicijos, kurios atsiperka
Didžiausios pasaulio mitybos sistemos pertvarkymas pareikalaus reikšmingų investicijų – ekspertų vertinimu, metinės išlaidos gali siekti 200–500 milijardų JAV dolerių. Tačiau dėl sumažėjusios ligų naštos ir ambientalios žalos visuomenė gali sutaupyti net iki 5 trilijonų dolerių per metus. Tai ne tik skatina sveikesnį gyvenimo būdą, bet ir siūlo ilgalaikę ekonominę naudą globaliu mastu.
Tokie mitybos pokyčiai yra būtini siekiant užtikrinti ateities kartų gerovę, stabilizuoti klimatą ir išlaikyti biologinę įvairovę. „Planetos sveikatos dieta“ tampa ne tik maisto pasirinkimu, bet ir atsakomybe už mūsų planetos sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.