Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka vienomis dažniausių suaugusiųjų mirčių priežasčių tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Vyresniame amžiuje šių ligų rizika ženkliai padidėja dėl natūralių organizmo pokyčių, todėl ypatingai svarbu suprasti, kaip tinkamai rūpintis savo širdimi ir kaip išvengti šių pavojingų ligų.
Vaistininkė Gabija Nienė atkreipia dėmesį, kad su amžiumi kraujagyslių sienelės tampa standesnės, kraujo spaudimas dažniau pakyla, todėl širdis turi dirbti intensyviau, kad aprūpintų organizmą reikiamu deguonimi. Be to, per daugelį metų susikaupę pažeidimai – neracionali mityba, stresas, žalingi gyvenimo įpročiai bei fizinio aktyvumo stoka – dar labiau didina širdies ligų riziką. Tai gali lemti sunkius sveikatos sutrikimus, tokius kaip aukštas kraujospūdis, širdies nepakankamumas ar miokardo infarktas.
Rizikos veiksniai, lemiančius širdies ligas
Ne mažiau svarbu žinoti, kas didina jūsų riziką sirgti širdies ligomis. G. Nienė pabrėžia, kad genetinis polinkis yra reikšmingas veiksnys – jei šeimoje buvo infarktų ar insultų, polinkis sirgti širdies ligomis didėja. Taip pat cukrinis diabetas, antsvoris, rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas ir nesveika mityba smarkiai prisideda prie būklės pablogėjimo. Lygiai taip pat ir lytis daro įtaką – nors vyrai širdies ligomis suserga dažniau, moterų rizika ženkliai išauga po menopauzės.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Įprastai širdies ligos atsiskleidžia per tokius simptomus kaip dusulys vaikštant, spaudimo jausmas ar skausmas krūtinėje, greitas arba nereguliarus širdies plakimas, net neįprastas nuovargis po nedidelio fizinio krūvio ar galvos svaigimas. Tačiau kai kurie simptomai gali būti netipiški ir apimti virškinimo sutrikimus, pykinimą ar net psichikos sutrikimus, tokius kaip depresija. Todėl ypač svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir reguliariai tikrintis savo sveikatą, net jei jaučiatės gerai.
Kasdieniai sveikos širdies įpročiai
Profesionali vaistininkė neabejoja, kad svarbiausia prevencija yra gyvenimo būdo pokyčiai.
Reguliarus fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, kasdienis pasivaikščiojimas, mankšta ar darbas sode, prisideda prie širdies stiprinimo ir kraujotakos gerinimo. Taip pat reikia pasirinkti sveiką, subalansuotą mitybą: valgyti daug daržovių, viso grūdo produktų, vengti perteklinio sočiųjų riebalų, cukraus bei druskos. Sveika mityba ir judėjimas gerina bendrą savijautą ir mažina ligų riziką.
Be to, rekomenduojama reguliariai pasidaryti kraujo tyrimus, kurie leidžia įvertinti svarbių širdies sveikatai medžiagų – magnio, kalio, omega–3 riebalų rūgščių, vitamino D bei B grupės vitaminų – kiekį organizme. Šios medžiagos padeda palaikyti normalią širdies ritmo funkciją, gerina kraujagyslių elastingumą ir kraujospūdžio reguliaciją. Jas galima gauti iš įvairių maisto produktų, tačiau esant trūkumui, gydytojas gali rekomenduoti vartoti ir maisto papildus.
Rekomendacijos, kaip išlaikyti širdies sveikatą vyresniame amžiuje
Apibendrinant, svarbu nepamiršti reguliariai atlikti sveikatos patikras, ypač jei yra lėtinių ligų ar genetinis polinkis. Sveikas gyvenimo būdas, įtraukiant kasdienį judėjimą ir tinkamą mitybą, gali ženkliai sumažinti riziką susirgti širdies ligomis. Nepaslaptis, kad šiuolaikinis gyvenimo tempas, pilnas streso ir prastų įpročių, reikalauja sąmoningo rūpinimosi savo sveikata. Tad pasirūpinti savo širdimi reikia kiekvieną dieną, nes tik nuoseklios pastangos ir sveikos gyvensenos principų laikymasis padeda išlaikyti ilgalaikę širdies ir kraujagyslių sistemos gerovę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.