Panikos atakas patiria apie 35 proc. žmonių bent kartą gyvenime. Tai staigus, intensyvus baimės ir nerimo priepuolis, kuris lydimas tiek psichologinių, tiek fizinių simptomų. Dažniausiai pasireiškia stiprus širdies plakimas, kvėpavimo sunkumai, drebulys, prakaitavimas, galvos svaigimas, pykinimas, o kai kurie žmonės jaučia nerimą, kad gali prarasti sąmonę ar net mirti. Svarbu žinoti, kad panikos ataka, nors ir labai nemaloni, nėra pavojinga gyvybei.
Kaip atpažinti panikos ataką?
Panikos ataka dažnai prasideda staiga ir trunka nuo kelių minučių iki pusvalandžio. Jos metu žmogų užplūsta intensyvūs nerimo jausmai, kurie gali būti painiojami su rimtomis sveikatos problemomis, pavyzdžiui, širdies smūgiu. Būtent todėl daugelis žmonių patyrusių panikos ataką jaučia didžiulę baimę, kad jų gyvybei gresia pavojus. Visgi, kaip sako vaistininkė Jurga Jankauskienė, svarbiausia suvokti, kad tai laikina būklė, nekeliają organizmui realaus pavojaus.
Pasikartojančios panikos atakos gali rimtai pabloginti gyvenimo kokybę – žmogus ima vengti vietų, kurias sieja su atakų atsiradimu, bijo išeiti iš namų arba dalyvauti socialiniuose renginiuose, o tai dažnai veda prie izoliacijos ir net depresijos. Tokios būsenos fone emocinis ir fizinis išsekimas didėja, todėl labai svarbu laiku atpažinti ženklus ir imtis priemonių.
Kodėl kyla panikos atakos?
Dažniausia panikos atakų priežastis yra nuolatinis stresas ir padidėjęs nerimas. Tam įtakos gali turėti įvairūs gyvenimo sunkumai, tokie kaip emocinės traumos, netektys, santykių krizės ar per didelis darbo krūvis. Šiuolaikinis greitas gyvenimo tempas, nuolatinis skubėjimas ir įtampa organizmui sukelia didelį krūvį, silpnina nervų sistemą ir taip prisideda prie panikos priepuolių atsiradimo.
Svarbu pabrėžti, kad sveikas gyvenimo būdas, tinkamas poilsis, reguliarus fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba gali padėti stiprinti nervų sistemą ir sumažinti nerimo lygį.
Taip pat naudinga vartoti maisto papildus, turinčius omega-3 riebiąsias rūgštis, magnio ir vitaminų kompleksus – jie padeda reguliuoti nervų veiklą ir mažinti streso poveikį organizmui.
Kaip padėti panikos ataką patiriančiam žmogui?
Pastebėjus, kad šalia esantis asmuo patiria panikos ataką, svarbiausia išlikti ramiam ir draugiškam. Emocinė būsena yra užkrečiama, todėl jūsų ramus elgesys gali padėti nuraminti ir kitą žmogų. Skatinkite jį atlikti lėtą, gilų kvėpavimą, kuris fiziškai ramina organizmą ir sulėtina širdies ritmą.
Informuokite, kad esate pasiruošę padėti – jau vien paprastas klausimas „ar galiu kažkuo padėti?“ dažnai suteikia paramos jausmą. Rekomenduojama padėti asmeniui nutolti nuo triukšmingos aplinkos, pasiūlyti sėdėti, duoti vandens ar net įdėti į ranką šaltą ledo kubelį – fizinis šaltis padeda nukreipti dėmesį nuo nerimo.
Taip pat naudinga taikyti „Trejeto taisyklę“ – įvardinti tris regimus objektus, tris girdimus garsus ir pajudinti tris skirtingas kūno dalis. Šis pratimas padeda sutelkti dėmesį į aplinką ir sumažinti nerimą.
Ko nereikėtų sakyti ir daryti?
Labai svarbu vengti žodžių, kurie gali sumenkinti patiriamus simptomus ar atrodyti nepriimtini. Sakinių kaip „tu per daug dramatizuoji“, „tai tik tavo galvoje“ arba „tai nesunku, tiesiog nusiramink“ reikėtų vengti, nes jie gali sukelti asmeniui dar didesnį nerimą, gėdą ir izoliaciją.
Priešingai, svarbu rodyti supratimą, kantrybę ir palaikymą. Jei nežinote, kaip elgtis – geriau atvirai paklausti, ko reikėtų imtis, o ne bandyti mokyti ar kritikuoti. Kiekvienas žmogus panikos ataką išgyvena skirtingai, tad būtina gerbti jo poreikius – kai kurie nori tylos ir vienatvės, kiti ieško artumo ir pokalbio.
Galiausiai, besikartojančių panikos atakų atveju svarbu kreiptis į specialistus, psichologus ar psichoterapeutus. Tik profesionali pagalba gali padėti suprasti ir išspręsti gilumines priežastis bei išmokyti efektyvių įveikos būdų.
Panikos ataka nėra silpnumo ar nuovargio požymis – tai sveikatos iššūkis, kurį svarbu priimti rimtai ir palaikyti tuos, kuriuos ji ištinka.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.