Kraujagyslių kalcifikacija – tai lėtinis procesas, kai į arterijų sieneles kaupiasi kalcio druskos. Dėl to kraujagyslės praranda elastingumą, sutrinka kraujo tekėjimas ir padidėja širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Ankstyvosios stadijos dažnai būna besimptomės, todėl svarbu laiku pasirūpinti profilaktika ir reguliariai tikrintis sveikatą.
Kaip nustatyti riziką ir ką tikrinti
Gydytoja primena: „Visi žinome, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirtingumo priežastis. Dažniausiai jos yra susijusios su ateroskleroze. Šį procesą paspartina diabetas, autoimuninės ligos, policistinių kiaušidžių sindromas, menopauzė, rūkymas, persivalgymas ir stresas“. Siekiant įvertinti uždegimo lygį organizme, rekomenduojama matuoti didelio jautrumo C reaktyvųjį baltymą (dj-CRB). Normaliomis laikomos vertės nuo 0 iki 1 mg/l; daugiau nei 2 mg/l rodo padidėjusią uždegimo riziką.
Taktinis tyrimas, leidžiantis įvertinti arterijose susikaupusio kalcio kiekį, yra kompiuterinė tomografija su Agatstono kalcio indeksu. Vertė nuo 0 iki 10 laikoma minimalią riziką rodančia. Reguliarus stebėjimas ypač svarbus žmonėms su diabetu, lėtiniu uždegimu, inkstų nepakankamumu ar osteoporoze.
Mityba ir papildomos priemonės kraujagyslių sveikatai
Dietologės rekomendacijos padeda sumažinti kalcifikacijos riziką ir palaikyti kraujagyslių elastingumą. Pirmiausia verta atkreipti dėmesį į mineralų balansą: pakankamas magnio vartojimas padeda rišti fosfatus, o tai svarbu, siekiant sumažinti kalcio nusėdimą arterijose. Vitaminas K2, randamas brandintuose sūriuose (pvz., parmezane), aktyvina baltymus, kurie nukreipia kalcį į kaulus, o ne į kraujagyslių sieneles.
Omega‑3 polinesočiąsias riebalų rūgštis reikėtų vartoti reguliariai – tai žuvų taukai, sėmenų ar jų aliejus; taip pat naudingi riešutai, sėklos ir čija sėklos. Priešuždegiminė dieta – daug daržovių, uogų, sveikų riebalų, viso grūdo produktų ir mažai apdoroto maisto – padeda sumažinti uždegimą, kuris skatina aterosklerozę ir kalcifikaciją.
Į racioną verta įtraukti ir medžiagas, galinčias mažinti fibrozę bei oksidacinį stresą: kvercetinas (pvz., svogūnų laiškų ar lukštų arbata), kurkuminas, kakava ir mėlynės.
Taurinas ir karnozinas minimi kaip papildomos medžiagos, kurios gali turėti teigiamą poveikį audinių metabolizmui.
Gyvenimo būdas ir prevencijos praktika
„Arterijų kalcifikacija paspartėja sergant osteoporoze (kai kalcis išplaunamas iš kaulų), esant lėtiniam uždegimui, diabetui, laikantis daug baltymų turinčios dietos, padidėjus kraujo rūgštingumui, esant inkstų nepakankamumui ir patiriant per didelį fizinį krūvį“, – pastebi O. Skitalinskaja. Iš to seka bendros rekomendacijos: mesti rūkyti, palaikyti sveiką svorį, kontroliuoti gliukozės ir kraujo spaudimo lygius, reguliariai mankštintis bei vengti ilgalaikio didelio fizinio perkrovimo be atitinkamo profesionalo priežiūros.
Svarbu pasitarti su gydytoju prieš pradedant vartoti papildus ar žymiai keisti dietą. Reguliarūs tyrimai – lipidų profilis, cukraus kiekis kraujyje, inkstų funkcijos rodikliai, dj‑CRB ir, esant indikacijai, Agatstono kalcio indeksas – padės laiku įvertinti ir koreguoti rizikas.
Laikantis šių principų ir konsultuojantis su specialistais, galima žymiai pagerinti kraujagyslių profilaktiką ir sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.