Vitaminas C nuo seno yra laikomas vienu svarbiausių antioksidantų, padedančių stiprinti imunitetą, skatinti audinių regeneraciją bei prisidėti prie bendros sveikatos išsaugojimo. Nepaisant to, daugelis žmonių daro klaidų vartojant šį vitaminą, dėl kurių jis gali būti nepakankamai pasisavinamas organizme. Vaistinių tinklo „Camelia” vaistininkė Giedrė Stankevičienė atkreipia dėmesį į keturias dažniausias klaidas, kurios trukdo efektyviam vitamino C pasisavinimui.
1 klaida. Vitamino C svarbos nuvertinimas
Nors daugelis girdėję apie vitamino C naudą, jo svarba neretai būna nuvertinama. G. Stankevičienės teigimu, nors šis vitaminas pirmiausia siejamas su imuniteto stiprinimu, jis atlieka daug platesnę funkciją: svarbus kolageno gamybai, žaizdų gijimui, audinių bei kaulų regeneracijai, dantų ir kremzlių sveikatai, taip pat gerina kai kurių mikroelementų įsisavinimą. Dėl vitamino C trūkumo dažniau pasireiškia infekcijos, nuovargis, raumenų ir sąnarių skausmai, o odos būklė suprastėja – ji gali būti išsausėjusi, paraudusi, su lėtesniu žaizdų gijimu. Be to, trūkstant vitamino C gali atsirasti burnos gleivinės ir dantenų problemų, kurios sukelia jų patinimą, jautrumą ir kraujavimą.
2 klaida. Netinkama vitamino C dozė
Teisinga dozė yra labai svarbi norint užtikrinti vitamino C suteikiamą naudą. Sveikai maitintis mėgstantys žmonės, kasdien vartojantys daug šviežių vaisių ir daržovių, dažniausiai nepatiria vitamino C trūkumo. Tačiau vaikams ir suaugusiems rekomenduojama profilaktinė paros norma siekia nuo 200 iki 500 mg. Paskutiniai moksliniai duomenys rodo, kad tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, sergant lėtinėmis ligomis, patiriant stresą, esant intensyviam fiziniam krūviui ar rūkantiems žmonėms, vitamino C poreikis ženkliai išauga. Tokiais atvejais, laikantis gydytojo rekomendacijų, galima vartoti 1000–2000 mg vitamino C paros normą. Vis dėlto perdozavimas gali sukelti nemalonius simptomus, todėl svarbu nevartoti didesnių dozių be specialistų priežiūros.
3 klaida. Nesidomėjimas vitamino C šaltiniais
Daugelis vitamino C šaltiniu laiko citriną, tačiau 100 gramų citrinos sudėtyje yra tik apie 77 mg vitamino C.
Tuo tarpu kiti vaisiai ir daržovės, pavyzdžiui, raudonosios paprikos, juodieji serbentai, kiviai ir guava, turi žymiai didesnį šio vitamino kiekį. Vienas iš geriausių natūralių vitamino C šaltinių yra acerola vyšnia, kurios 100 gramų sudėtyje yra net iki 1700 mg vitamino C. Acerola yra vertinama ne tik dėl didelio vitamino kiekio, bet ir dėl lengvo įsisavinimo, nes joje esantys bioflavonoidai – rutina, hesperidinas ir kvercetinas – gerina vitamino C absorbciją, o vitaminas išsiskiria palaipsniui, padėdamas jį efektyviau pasisavinti.
4 klaida. Netinkamas vitamino C vartojimo būdas
Netinkamas vartojimo laikas ir maisto derinimas gali sumažinti vitamino C įsisavinimą ir jo naudą. Anot vaistininkės, vitamino C vartojimas ryte arba prieš valgį yra efektyviausias, nes šiuo metu organizmas jį pasisavina geriausiai. Tačiau žmonėms, turintiems jautrų skrandį, padidėjusį rūgštingumą ar opas, rekomenduojama vitaminas C vartoti su maistu. Geriausiai vitaminą C organizmas įsisavina kartu su bioflavonoidais (randamais citrusiniuose vaisiuose, lapinėse daržovėse, arbatoje) bei monosočiųjų riebalų šaltiniais, tokiais kaip avokadai, riešutai ar žuvis. Verta vengti vartoti vitaminą C kartu su kalcio turinčiais produktais, pavyzdžiui, pienu, nes tai mažina jo pasisavinimą.
Be to, alkoholio, kofeino ir didelio cukraus vartojimas taip pat gali trukdyti vitamino C absorbcijai. Vitamino C perdozavimas (daugiau nei 3000–4000 mg per parą) gali sukelti pykinimą, viduriavimą, galvos skausmą, nemigą ir odos bėrimus. Tokiu atveju būtina nutraukti vartojimą ir kreiptis į gydytoją, jei simptomai nepraeina.
Apibendrinant, svarbu ne tik vartoti vitamino C papildus ar maisto produktuose esantį vitaminą, bet ir atkreipti dėmesį į teisingą vartojimo dozę, laiką, maisto derinimą bei žinoti natūralius, turtingus vitamino C šaltinius. Tokiu būdu galime užtikrinti, kad mūsų organizmas gaus reikiamą vitamino kiekį ir galės išnaudoti visas jo teikiamas naudas sveikatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.