Žmonės dažnai tampa tuo, ką jie galvoja esantys. Ši idėja nėra vien tik prielaida – ją patvirtina tiek moksliniai tyrimai, tiek kasdienė patirtis. Ar ne kiekvienas iš mūsų prisimena kokį nors neramų vaikiškos klasės mokinį, kuris sulaukęs etiketės „blogasis berniukas“, ima ją įgyvendinti savo elgesiu ir asmenybės bruožais? Tai pavyzdys, kaip mūsų mintys ir nuožiūra apie save veikia mūsų tikrovę ir ateitį.
Senovės Babilono išmintis ir šiandienos realijos
Senovės Babilono psichologai puikiai suvokė mąstymo ir tapatybės sąsają. Kai Nabuchodonosoro kariuomenė užėmė Izraelio jaunimą ir pavertė juos savo vergais, jie greitai pakeitė jų vardus į tokius, kurie reiškė „mėnulio dievo įsakymas“ arba „Balo princas“. Už šių vardų slypi likimo suvaržymas – tapti tuo, ką tau sako tavo naujas vardas ir tapatybė. Šiandien, nors mes nebepavadiname žmonių kitaip, mūsų visuomenėje populiarūs „dieviškieji“ pavyzdžiai – garsenybės – dažnai demonstruoja panašias, pagonybės ir vartotojiškumo kupinas vertybes, pavyzdžiui, išlaidumą, savanaudiškumą, beprotišką pramogavimą ir tuščią išdidumą.
Todėl labai svarbu suprasti, kaip mes imituojame savo aplinkos įtaką. Pavyzdžiui, Lady Gaga muzikinis klipas „Bad Romance“ išjudino mados tendenciją naudoti kontaktinius lęšius, kurie didina akies baltmą. Tačiau ekspertai perspėja apie tokių lęšių riziką – jie gali sukelti rimtas infekcijas ar net apakti. Tai simbolizuoja, kaip stipriai mes susitapatiname su savo pavyzdžiais, kartais net nepaisydami sveikatos ar moralinių aspektų.
Tapatybė šeimoje ir aukštesnė prasmė
Vaikai dažnai reflektuoja savo tapatybę per artimą ryšį su tėvais – dukros dažniau identifikuojasi su motina, sūnūs su tėvu. Šis bendravimas yra pagrindinis būdas perduoti vertybes ir normas naujajai kartai. Tačiau net geriausi tėvai negali perduoti tikrosios, gilios tapatybės, kuri ateina iš dvasinio pokyčio – šventumo ir pergalės „Kristuje“.
Tai reiškia, kad žmogaus tapatybė gali būti ne tik sąmoningai pasirinktas ar įtvirtintas modelis, bet ir giliai transformuota būsena, gimusi iš santykio su Dievu.
Psichologai apibūdina tokį pokytį kaip „savęs identifikavimą su šventu“. Šventasis Paulius rašė: „Jei kas yra Kristuje, tas yra naujas padaras: sena praėjo, štai atėjo nauja“ (2 Korintiečiams 5:17). Šios mintys rodo, kad kiekvienas gali rasti savo vietą Kristuje ir ten atrasti visiškai naują, dievišką, pergalingą tapatybę. Tai suteikia viltį ir galimybę per save peržengti ribotumus bei žvelgti į savo gyvenimą Kristaus šviesoje, kuri skleidžia begalines galimybes.
Apibendrinant, mūsų mintys yra ne tik mūsų vidinio pasaulio atspindys, bet ir galingas įrankis formuojant savo tapatybę ir gyvenimo kryptį. Sąmoningas savo minčių stebėjimas ir atsakingas pasirinkimas gali tapti kertiniu akmeniu asmeniniame augime, saugome nuo neigiamų įtakų ir vedame link prasmingesnio, pilnavertiško gyvenimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.