Rudenį ir žiemą Lietuvos klimatas dažnai neleidžia organizmui gauti pakankamai vitamino D iš saulės, todėl svarbu žinoti, kaip padidinti jo pasisavinimą bei išlaikyti stabilų kiekį ištisus metus. Vitaminas D turi įtakos ne tik kaulų sveikatai, bet ir imunitetui, raumenų būklei bei nuotaikai, todėl trūkumas gali pasireikšti įvairiais kasdieniais simptomais.
Kaip atpažinti, kad trūksta vitamino D?
Dažniausi požymiai – nuovargis, prastesnė nuotaika, dažnesnės peršalimo ar infekcinės ligos, taip pat raumenų skausmai ir nugaros diskomfortas. Daugeliui žmonių šie simptomai tampa aktualesni šaltuoju metų laiku, kai saulės aktyvumas smunka ir organizmo atsargos nyksta. Kokybiškai apibūdina vaistininkės pastebėjimus citata:
„Vitaminas D vadinamas „saulės vitaminu“ ne be priežasties. Organizmas jį gali pasigaminti kai odą pasiekia ultravioletiniai UVB spinduliai.
Nuo rugsėjo iki balandžio Lietuvoje saulės spindulių intensyvumas smarkiai susilpnėja, tad organizmui tampa sunkiau pasigaminti šį vitaminą“, – pasakoja vaistininkė T. Gečienė.
Taip pat vaistininkės žodžiais apibendrinta rizika: „Vitamino D trūkumas gali pasireikšti nusilpusia imunine sistema, nuolatiniu nuovargiu, raumenų ir nugaros skausmais, suprastėjusia nuotaika.
Visus šiuos pirmuosius trūkumo simptomus dažniau pastebime būtent šaltuoju sezonu, kai rečiau mėgaujamės saulės spinduliais, o vitamino D atsargos organizme senka“, – sako vaistininkė T. Gečienė.
Praktiniai būdai palaikyti tinkamą vitamino D kiekį
Pirmiausia reikėtų įvertinti gyvenimo būdą: kiek laiko praleidžiate lauke, ar naudojate apsaugą nuo saulės, ar turite sąlygų atvirai odai trumpam laiko tarpui tiesiogiai pabūti saulėje (veidas, rankos, kojos). Trumpas, kasdienis buvimas saulėje pietų metu (apie 10–30 min., priklausomai nuo odos tipo) gali padėti paversti cholesteriną odos audiniuose į vitamino D3. Tačiau žiemą ir ankstyvą pavasarį, ypač šiauriniuose platumose, saulės užtenka nebe visada.
Maisto produktai taip pat prisideda: riebios žuvys (lašiša, skumbrė), kiaušiniai, kepenys ir specialiai praturtinti produktai duoda tam tikrą dalį vitamino D, tačiau dažniausiai iš maisto pasisavinama nedaug, todėl papildai yra veiksminga priemonė. Kaip aiškino vaistininkė, dozių rekomendacijos skirtingais sezonais aiškiai pateiktos:
„Vitaminą D galima rinktis pagal jo veikimo vienetus, vadinamus TV. Vasarą, jei žmogus daug laiko praleidžia lauke, gali pakakti iki 1000 TV stiprumo vitamino D.
Tuo tarpu rudens ir žiemos sezonu suaugusiesiems, kuriems trūkumo nenustatyta, patariama vartoti iki 2000 TV. Jei kraujo tyrimai parodė didelį trūkumą, gydytojas gali paskirti ir vitaminą D, kurio stiprumas siekia 4000 TV“, – sako T. Gečienė.
Be to, svarbu vartoti vitaminą D kartu su riebalais, kad jis geriau įsisavėtų. Kaip atkreipė dėmesį specialistė: „Idealu – pusryčių arba pietų metu. Kadangi tai riebaluose tirpus vitaminas, vartojamas tuščiu skrandžiu jis įsisavinamas prasčiau. Be to, rekomenduojama vartoti kasdien tuo pačiu metu, kad organizmas palaikytų stabilų lygį kraujyje.” Reguliarus vartojimas ir, esant abejonėms, kraujo tyrimai padės nustatyti individualius poreikius.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu jaučiate minėtus simptomus arba turite rizikos veiksnių (vyresnis amžius, nutukimas, tam tikros lėtinės ligos, vartojami vaistai, trūkumas nustatytas šeimoje), pravartu atlikti 25(OH)D tyrimą ir pasitarti dėl tinkamos dozės su gydytoju. Atsakingas požiūris į dozių parinkimą ir reguliarūs patikrinimai užtikrins, kad vitaminas D padės išsaugoti sveikatą, o ne pakenks dėl perdozavimo rizikos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.