Pirtis yra tradicinis sveikatos šaltinis, kuris pasaulyje naudojamas jau daugiau nei 10 tūkstančių metų. Šiandien pirties lankymas yra populiarus būdas ne tik atsipalaiduoti, bet ir pagerinti bendrą organizmo sveikatą. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius ir sporto mokslininkas Albertas Skurvydas atskleidžia, kaip pirtis gali teigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, kepenis bei bendrą žmogaus sveikatą.
Sisteminga pirties nauda kraujagyslėms ir kepenims
Pasak A. Skurvydo, svarbu, kad apsilankymai pirtyje būtų sistemingi ir suplanuoti. Patartina lankytis pirtyje 3-4 kartus per savaitę, o vieno seanso trukmė neturėtų viršyti 10–20 minučių. Tai leidžia organizmui gauti teigiamą šilumos poveikį be per didelio streso. Svarbu paminėti, kad temperatūra pirtyje neturėtų būti pernelyg aukšta – optimalu apie 60 laipsnių Celsijaus, nes pernelyg karšta aplinka gali būti žalinga ir kelti diskomfortą.
Profesorius pažymi, kad kontroliuojamas ir reguliariai kartojamas karštis padeda „krapštyti“ bei šalinti iš kepenų „blogąjį“ riebalą. Tai svarbu, nes kepenų riebalų perteklius yra vienas iš pagrindinių veiksnių, galinčių skatinti uždegiminius procesus ir didinti riziką susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis. Be to, pirties seansai didina naudingojo cholesterolio, vadinamo didelio tankio lipoproteinais (DTL), kiekį, kuris veikia kaip kraujagyslių „valymo“ mechanizmas, mažindamas kenksmingų riebalų kaupimąsi ant kraujagyslių sienelių.
Pirtis kaip alternatyva fiziniam aktyvumui
Be tradicinio poveikio kepenims ir kraujagyslėms, pirtis taip pat turi įtakos raumenų ir širdies funkcijoms. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad šilumos poveikis padidina kapiliarų skaičių širdies bei griaučių raumenų audiniuose. Tai labai svarbu, nes pakankamas kapiliarų tinklas užtikrina efektyvesnį kraujo aprūpinimą audiniams ir padeda palaikyti gerą raumenų tonusą.
Karščio išprovokuotas šoko baltymas stimuliuoja širdies raumens kontraktilinių baltymų gamybą, todėl pirtis gali būti vadinama viena iš alternatyvų jėgos treniruotėms, ypač tiems, kam sunku užsiimti intensyviu fiziniu aktyvumu.
Elitiniai mokslo žurnalai netgi rekomenduoja pirtį atletams, siekiantiems pagerinti ištvermę ir širdies funkcijas. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kuriems dėl sveikatos sutrikimų sunku atlikti intensyvius fizinius pratimus.
Šilumos terapija – stresą mažinanti ir gyvenimą prailginanti priemonė
Pirtis veikia ir nervų sistemą, nes skatina endorfinų – vadinamųjų „laimės“ hormonų – gamybą. Šie hormonai ne tik mažina skausmą, bet ir pagerina nuotaiką, mažina stresą bei atpalaiduoja organizmą. Šilumos terapija taip pat treniruoja kraujagysles, kurios kaitinamos plečiasi, o staigiai vėsinamos – susitraukia, taip gerindamos kraujagyslių elastingumą ir kraujotaką.
Reguliarus lankymasis pirtyje gali padėti reguliuoti padidėjusį kraujospūdį, ypač jei jis nėra labai aukštas. Tačiau pacientams, kurių hipertenzija yra pažengusi, reikėtų pirties seansus derinti su gydytoju, nes netinkamas lankymasis gali sukelti komplikacijų. Be to, labai svarbu laikytis taisyklių – pirtyje negalima valgyti, vartoti alkoholio ar rūkyti, o galva turėtų būti vėsinama kepurės pagalba, kad apsaugotume smegenis nuo perkaitimo.
Pirtis taip pat veikia kaip profilaktinė priemonė prieš širdies nepakankamumą ir gali optimizuoti kūno svorį, mažinti nutukimą bei prisidėti prie gliukozės kiekio kraujyje geresnės kontrolės. Visa tai stiprina bendrą organizmo atsparumą ir padeda prailginti gyvenimą net 10–15 metų.
Patarimai saugiam ir naudingam pirties lankymuisi
Siekiant pasiekti geriausią naudą ir išvengti galimų šalutinių poveikių, svarbu pirtyje išlikti saikingiems. Rekomenduojama vengti per ilgo buvimo karštoje aplinkoje, o po pirties nereikėtų staigiai nusiplauti lediniu vandeniu, nes tai gali sukelti per didelį šoką organizmui. Verčiau vėsinti kūną palaipsniui, pavyzdžiui, apsiprausti vėsesniu vandeniu.
Profesorius A. Skurvydas pabrėžia, kad pirtis yra puiki alternatyva sportui tiems, kurie dėl įvairių priežasčių negali aktyviai sportuoti. Jei kamuoja kojų skausmai ar kitos fizinio aktyvumo ribos, reguliari pirties praktika gali būti veiksmingas sprendimas gerinti sveikatą ir ilgaamžiškumą.
Apibendrinant galima teigti, kad protingas ir sistemingas pirties lankymas yra ne tik malonus laisvalaikio praleidimas, bet ir veiksminga priemonė stiprinti širdies, kraujagyslių, kepenų sveikatą bei gerinti gyvenimo kokybę. Sekant mokslininko rekomendacijas, pirtis gali tapti svarbiu kasdienio sveikatos palaikymo įrankiu, galinčiu prailginti gyvenimą net iki dešimties metų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.