Kas labiau didina cholesterolį – sviestas ar lašiniai?

Kasdieniai virtuvės pasirinkimai gali turėti ilgalaikės reikšmės kraujo riebalų rodikliams. Vis dėlto dviejų produktų lyginimas retai baigiasi vienu paprastu atsakymu. Toliau aptariame, kas yra patvirtinta, kokie klausimai vis dar atviri ir kokia gali būti platesnė reikšmė gyventojams.

Kas geriau širdžiai – sviestas ar kiaulienos lašiniai? Paprasto atsakymo vien iš produkto pavadinimo nebus. Reikšmės turi riebalų sudėtis, kiekis, paruošimo būdas ir bendras žmogaus mitybos racionas.

Skiriasi riebalų sudėtis

Svieste yra nemažai sočiųjų riebalų ir maistinio cholesterolio. Kiaulienos riebaluose taip pat yra sočiųjų riebalų, tačiau jų riebalų rūgščių santykis kitoks, o nesočiųjų riebalų dalis gali būti didesnė. Todėl vien lyginti cholesterolio gramus nėra pakankama.

Žalios kiaulienos šoninės riekės
Kiaulienos šoninė: svarbu vertinti riebalų sudėtį ir porcijas – asociatyvi nuotrauka (Pexels).

Kas veikia „blogąjį“ cholesterolį?

Didelis sočiųjų riebalų kiekis mityboje gali didinti mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio koncentraciją. Svarbu ir tai, kuo šie riebalai pakeičiami: dažnai palankesnis pasirinkimas yra alyvuogių ar rapsų aliejus, riešutai ir kiti nesočiųjų riebalų šaltiniai.

Svarbiausia – įpročiai, o ne vienas kąsnis

Retkarčiais suvalgytas sviesto sumuštinis ar nedidelis lašinių gabalėlis savaime nenulemia širdies ir kraujagyslių rizikos. Didesnę reikšmę turi ilgalaikis racionas, fizinis aktyvumas, rūkymas ir individualūs kraujo tyrimų rezultatai. Esant padidėjusiam MTL cholesteroliui reikėtų aptarti mitybą su gydytoju.

Kuris produktas turi daugiau sočiųjų riebalų

Sviestas ir lašiniai abu yra gyvūniniai riebalų šaltiniai, bet jų riebalų rūgščių sudėtis skiriasi. Svieste sočiųjų riebalų dalis paprastai gana didelė, o kiaulienos riebaluose yra ir reikšminga mononesočiųjų riebalų dalis. Tačiau vien to nepakanka paskelbti lašinius sveikesniu produktu: lašiniai kaloringi, o sūdyti ar rūkyti jų variantai gali turėti nemažai druskos.

Be to, maistinių medžiagų kiekis priklauso nuo produkto kilmės ir gamybos būdo.

Ką iš tiesų reiškia cholesterolio didėjimas

Maistu gaunamas cholesterolis ir kraujyje matuojamas MTL cholesterolis nėra visiškai tas pats. Organizmas cholesterolį gamina pats, o jo kiekį kraujyje veikia genetika, hormoniniai veiksniai, mityba ir gyvenimo būdas. Daugeliui žmonių sotieji riebalai didina MTL cholesterolį, todėl svarbu, kuo jie pakeičiami. Pavyzdžiui, sviesto pakeitimas alyvuogių aliejumi dažnai palankesnis negu sviesto pakeitimas saldžiu kepiniu, kuriame taip pat daug kalorijų ir mažai skaidulų.

Kaip pasirinkti kasdienėje virtuvėje

Jeigu ant duonos kartais užtepamas plonas sviesto sluoksnis, tai skiriasi nuo reguliaraus didelių jo kiekių naudojimo kepimui. Panašiai ir keli lašinių gabalėliai šventiniame užkandyje nėra tas pats, kas kasdien jų valgyti daug. Mityboje svarbus bendras sočiųjų riebalų kiekis, dažnas daržovių bei ankštinių vartojimas ir pakankamas skaidulų kiekis. Žmogui, kuriam nustatyta didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, verta rinktis aiškiomis gydytojo rekomendacijomis pagrįstą planą.

Kokia išvada gali nustebinti

Klausimas „sviestas ar lašiniai“ neturi vieno visiems tinkančio atsakymo. Jei vertinamas vien sočiųjų riebalų santykis, sviestas dažnai atrodo mažiau palankus, tačiau lašiniai dėl kaloringumo ir galimo didelio druskos kiekio taip pat nėra automatiškai geriausias pasirinkimas. Sveikatai naudingesnė strategija paprastai yra dažniau vartoti nesočiuosius riebalus ir valgyti įvairiai, o ne ieškoti absoliučiai „gerojo“ gyvūninio riebalo.

Ką reiškia cholesterolio tyrimas

Bendras cholesterolio skaičius savaime neatskleidžia visos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Gydytojai vertina mažo tankio lipoproteinų cholesterolį (MTL), didelio tankio lipoproteinų cholesterolį (DTL), trigliceridus bei bendrą sveikatos būklę. Riziką keičia amžius, kraujospūdis, rūkymas, cukrinis diabetas ir paveldimumas. Maisto produktų palyginimas todėl yra tik viena platesnės sveikatos temos dalis.

Kodėl svarbesnė mitybos visuma

Riebalų rūšis ir jų kiekis dažniausiai turi daugiau reikšmės nei vienas pasirinktas produktas. Sotieji riebalai, kurių gausu svieste ir kai kuriuose gyvūniniuose produktuose, daugeliui žmonių kelia MTL cholesterolio koncentraciją. Juos pakeitus nesočiaisiais riebalais, pavyzdžiui, alyvuogių ar rapsų aliejumi, rizikos rodikliai gali gerėti. Reikšmės turi ir skaidulos, ankštiniai augalai, daržovės, pilno grūdo produktai, fizinis aktyvumas bei rūkymo atsisakymas.

Kada reikalinga individuali konsultacija

Jeigu tyrimuose nustatytas padidėjęs MTL cholesterolis, nereikėtų pasikliauti vien internetiniais produktų reitingais. Gydytojas gali pasiūlyti individualius mitybos pakeitimus, papildomus tyrimus arba gydymą, jei rizika didelė. Labai aukštos cholesterolio reikšmės kartais susijusios su paveldimomis būklėmis. Tokiais atvejais vien sviesto atsisakymo ar kito maisto pasirinkimo paprastai nepakanka visai problemai išspręsti.

Ką verta prisiminti skaitytojui

Svarbiausia ieškoti ilgalaikio, įgyvendinamo mitybos modelio, o ne vieno stebuklingo pakeitimo. Jei turite laboratorinių tyrimų rezultatus, aptarkite juos su sveikatos priežiūros specialistu: asmeninė rizika gali skirtis nuo bendrų rekomendacijų. Vien maisto produkto etiketė nepasako visko apie širdies sveikatą.

Kaip patikrinti svarbiausią informaciją

Vertinant šios naujienos aplinkybes pirmiausia reikia žinoti, kada paskelbtas pirminis pranešimas ir kokiai datai priskiriami jame aptariami duomenys. Vėliau verta patikrinti, ar istorija remiasi oficialiu dokumentu, tiesioginiu dalyvio pareiškimu, ar papildomu žurnalistiniu aiškinimu. Šie šaltiniai gali būti vertingi, tačiau jų įrodomoji reikšmė skiriasi. Ypač svarbu atskirti skelbiamą galimybę nuo galutinio sprendimo, o dalyvių nuomones – nuo nepriklausomai patikrintų aplinkybių. Šios taisyklės padeda išvengti klaidingų išvadų ir tada, kai antraštė skamba kategoriškai.

Šaltinis: pirminis pranešimas. Straipsnis parengtas savarankiškai, papildant kontekstu ir paaiškinimais. Antraštėje esantys vertinimai ar teiginiai neturėtų būti suprantami kaip naujas oficialus sprendimas, jei tekste nurodyta kitaip.

Straipsnio autorius: Beata Kumpytė
Patiko straipsnis? Pasidalink!
Facebook