Vasara dažniausiai siejama su šiltais orais, poilsiu ir geromis emocijomis. Tačiau net ir šiltuoju metų laiku nemaža dalis žmonių susiduria su įvairiais sveikatos sutrikimais – nuovargiu, mieguistumu, jėgų trūkumu bei emociniu disbalansu. Jei poilsis nepadeda jaustis geriau, tai gali būti ne tik pervargimo požymiai, bet ir ženklas apie svarbių mikroelementų trūkumą organizme. Vienas iš tokių mikroelementų – geležis. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė pažymi, kad geležies stoka gali sukelti įvairių rimtų sveikatos sutrikimų.
Simptomų panašumai: kaip atskirti pervargimą nuo geležies trūkumo
Geležies stoka ir pervargimas dažnai pasireiškia panašiais simptomais. Dažniausiai žmogų vargina nuolatinis nuovargis, susilpnėjusi dėmesio koncentracija, galvos skausmai, „smegenų rūkas“. Taip pat gali atsirasti miego sutrikimų, tokių kaip sunkumai užmigti, dažni prabudimai naktį ar neramios kojos. Šios būklės dažnai sukelia nuotaikų svyravimus, dirglumą, nerimą ir net depresiją, kurie nepraeina net po kokybiško poilsio.
Tačiau geležies trūkumas pasižymi ir specifiniais požymiais, kurie padeda jį atskirti nuo pervargimo. Pavyzdžiui, išblyškusi oda, šąlančios rankos ar kitos galūnės, dusulys dėl deguonies trūkumo kraujyje, širdies permušinėjimai yra aiškūs signalai, kad organizme trūksta geležies. Be to, geležies stoką gali išduoti dažnai trūkinėjantys lūpų kampučiai, burnos gleivinės įtrūkimai, plaukų slinkimas, silpni ir lūžinėjantys nagai.
Diagnostika ir gydymo svarba
Norint tiksliai nustatyti geležies stoką, būtina kreiptis į gydytojus, kurie atliks išsamius kraujo tyrimus. Ypač svarbu įvertinti hemoglobino kiekį, hematokritą, feritino atsargas ir raudonųjų kraujo kūnelių skaičių. Tinkama diagnostika padeda nustatyti anemiją ir kitus su geležies trūkumu susijusius sutrikimus, leidžia pradėti tinkamą gydymą arba pasirūpinti maisto papildais.
Svarbu, kad gydymą skirti galėtų tik specialistas, nes ir per didelis geležies kiekis organizme yra pavojingas ir gali sukelti vidaus organų pažeidimus.
Maisto papildai ir geležies vartojimo ypatumai
Pasirinkus papildus ar vaistus, turinčius geležies, būtina laikytis specialisto rekomendacijų dėl vartojimo formos ir dozės. Dažniausiai rekomenduojama vartoti skystą gyvulinės kilmės hemo geležį, kuri geriau įsisavinama ir mažiau dirgina skrandį. Nauja tendencija – liposominė geležis, kuri įkapsuliuota į mažas riebalinio sluoksnio pūsleles. Ši forma apsaugo geležies veikliąją medžiagą nuo sąveikos su maistu ar kitais vaistais ir sumažina šalutinių poveikių riziką.
Svarbu žinoti, kad geležies preparatų vartojimo metu reikėtų vengti kofeino, tam tikrų daržovių (pvz., brokolių), pilno grūdo produktų bei kalcio turinčių maisto produktų, kurie blogina geležies įsisavinimą. Tuo tarpu vitaminai C, B6, B12 ir folio rūgštis padeda geriau pasisavinti geležį. Sekti savo savijautą vartojant papildus yra būtina – jei atsiranda vidurių užkietėjimas, viduriavimas, nemalonūs skonio pojūčiai burnoje ar kiti virškinimo sutrikimai, patartina pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl alternatyvų.
Kiekvienam žmogui – individualus sprendimas
Kiekvienas organizmas skirtingai toleruoja geležies papildus, todėl svarbu atrasti tinkamiausią preparatą ir dozę. Kartais dėl šalutinių reiškinių gali padėti mitybos korekcijos – pavyzdžiui, vartoti preparatą po valgio ar prieš jį, keisti vartojimo laiką. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į skaidulų turinčio maisto vartojimą ir pakankamą vandens kiekį, ypač esant vidurių užkietėjimams.
Galiausiai, rūpinimasis savo sveikata ir ankstyvas signalų atpažinimas gali užkirsti kelią rimtoms problemoms. Jei pastebite, kad šąla galūnės ar oda tampa išblyškusi, o energijos trūksta net ir po poilsio – neignoruokite šių simptomų. Kreipkitės į specialistus ir pasirūpinkite savo organizmo geležies atsargomis laiku.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.