Vyresniems nei 60 metų žmonėms kasdieniai mitybos įpročiai gali turėti didesnę įtaką sveikatai nei jaunystėje. Kardiologai įspėja apie tam tikrų produktų vartojimo rizikas pusryčiams: ypač pavojingais laikomi perdirbti riebi mėsos gaminiai ir dažnai sviestu ar aliejumi kepami kepiniai. Tokios rekomendacijos grindžiamos tiek trumpalaikiais, tiek ilgalaikiais širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimais.
Kokie maisto produktai kelia pavojų?
Pagrindinis pavyzdys – dešros, lašiniai ir kiti perdirbti riebi mėsos produktai. Reguliarus šių produktų vartojimas susijęs su padidėjusiu kraujospūdžiu, didesniu cholesterolio kiekiu, uždegiminiais procesais ir svorio augimu. Kaip pažymėta, tokie pokyčiai reikšmingai didina riziką patirti infarktą ar insultą, ypač vyresniems žmonėms, kurių organizmo atsparumas ir regeneracija yra sumažėję.
„Trumpalaikėje perspektyvoje reguliarus dešros ar lašinių vartojimas gali padidinti kraujospūdį ir cholesterolio lygį dėl didelio natrio ir sočiųjų riebalų kiekio“, – sakė kardiologas Lars Sondergaard.
Kiti kardiologai atkreipia dėmesį, kad kasdienis riebių mėsos gaminių vartojimas gali skatinti uždegimą organizme ir prisidėti prie svorio augimo. Ilgalaikiai padariniai, kuriuos minėjo gydytoja Jennifer Wong, apima didesnę infarktų, insultų, inkstų nepakankamumo ir demencijos riziką.
Kodėl rizika didesnė po 60 metų?
Senstant arterijos linkusios prarasti elastingumą, mažėja inkstų ir kepenų funkcija, lėtėja medžiagų apykaita. Dėl to organizmas jautriau reaguoja į didelį natrio ir sočiųjų riebalų kiekį maiste. Be to, lėtinis uždegimas ir padidėjęs cholesterolio lygis ilgainiui formuoja aterosklerozinius pakitimus, todėl net sporadinės netinkamos mitybos pasekmės gali būti stipresnės nei jaunesniame amžiuje.
Pusryčių alternatyvos ir praktiniai patarimai
Vengiant perdirbtos mėsos ir riebių kepinių, verta rinktis mažiau prisotintų riebalų ir daugiau skaidulų turinčius patiekalus. Geros alternatyvos: avižinė košė su šviežiais vaisiais ir riešutais, pilno grūdo duona su avokadu ar liesu varške, jūros arba upių žuvis retkarčiais, kiaušiniai (saikingai) ir augaliniai baltymai, pavyzdžiui, lęšiai ar avinžirniai.
Taip pat svarbu mažinti druskos kiekį, rinktis neriebius ar mažiau riebalų turinčius produktus bei naudoti kepimo, garinimo ar troškinimo technologijas vietoje riebalų kepimo.
Praktinis patarimas: stebėkite porcijas, skaitykite etiketes dėl natrio ir sočiųjų riebalų, reguliariai tikrinkitės kraujospūdį, cholesterolį ir inkstų funkciją pas savo gydytoją. Fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių kiekis ir pabudimo rutinos palaikymas taip pat padeda mažinti širdies ir kraujagyslių rizikas.
Apibendrinant: vyresniems nei 60 metų žmonėms verta sumažinti perdirbtų riebios mėsos gaminių, sviesto, keptų ir saldžių kepinių vartojimą pusryčiams ir pasirinkti subalansuotesnes, mažiau sočiųjų riebalų ir druskos turinčias alternatyvas, siekiant sumažinti širdies ligų riziką ir pagerinti bendrą savijautą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.