Kraujospūdis yra vienas svarbiausių rodiklių, lemiantis širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Pasak kardiologo, daugelis žmonių neįvertina padidėjusio kraujospūdžio pasekmių – uždelstos diagnostikos ir nekoreguotos rizikos veiksniai ilgainiui gali lemti rimtus organų pažeidimus. Šiame tekste pateikiame aiškias normas, matavimo rekomendacijas ir praktinius patarimus, padėsiančius geriau suprasti savo būklę ir laiku imtis priemonių.
Kas yra normalus kraujospūdis?
Gydytojai kraujospūdį skirsto į lygius, kad pacientai galėtų lengviau orientuotis savo būklėje. „Neatsitiktinai mūsų gairėse arterinis kraujospūdis išskiriamas į keletą lygių. Antai, visais atvejais, kai spaudimas yra mažesnis nei 120 ir 80, tokį kraujospūdį laikome optimaliu. Tais atvejais, kai spaudimas yra nuo 120 iki 129, o apatinis spaudimas iki 84, tokiais atvejais laikome normaliu. Ir likusiais atvejais, kuomet kraujospūdis viršija 139, o apatinis kraujospūdis 89 laikome padidinti normaliu kraujospūdiu”, – akcentuoja medikas.
Praktiškai tai reiškia: viršutinė riba iki 120 yra optimalu, 121–129 yra norma, 130–139 yra padidintas normalus, o reikšmės virš 140/90 mm Hg jau laikomos arterine hipertenzija. Svarbu ne tik vienas matavimas, bet ir nuolatinis stebėjimas bei kontekstas – kiti rizikos veiksniai dažnai nulemia sprendimą pradėti gydymą.
Kaip dažnai ir kur matuotis?
Jeigu jūsų kraujospūdis optimalus, pakanka tik periodiškai pamatuoti jį kelis kartus per metus. „Jei arterinis kraujospūdis yra optimalus, pacientas bent vieną kartą per ateinančius 5 metus jį turėtų atsitiktinai pasimatuoti. Tais atvejais, kai jis yra normalus iki 129 milimetrų gyvsidabrio stulpelio, jis turėtų pasimatuoti jį bent kartą per 3 metus. Ir tais atvejais, kuomet kraujospūdis yra arti arterinės hipertenzijos ribos, arterinį kraujospūdį jis turėtų vertinti bent kas metus”, – sako R. Kubilius.
Matavimus galima atlikti namuose su tinkamu matuokliu. Namų stebėsena padeda atskirti vadinamąją baltojo chalato hipertenziją – kai spaudimas kabinete aukštėja dėl streso. Gydytojas taip pat primena, kad esant neramumui ar neaiškumams galima skirti 24 valandų kraujospūdžio monitoravimą: „Ir jeigu arterinio kraujospūdžio vertės vidurkis yra daugiau nei 130, tokiam pacientui diagnozuojame arterinę hipertenziją”, – aiškina kardiologas.
Rizikos veiksniai ir mažas kraujospūdis
Net nedidelis kraujospūdžio padidėjimas tampa pavojingas, jei kartu yra rūkymas, nutukimas, inaktyvumas ar cukrinis diabetas. Tokiais atvejais net 140 mm Hg gali stipriai bloginti prognozę. Gydytojai vertina ne tik kraujospūdžio dydį, bet ir gretutines ligas bei individualų rizikos kraitį.
Tuo tarpu mažas kraujospūdis (<90 mm Hg) dažnai sukelia galvos svaigimą ir silpnumą, ypač jaunų, lieknos kūno sandaros žmonių. "Arterinį kraujospūdį laikome pamažintu, kuomet viršutinis arterinis kraujospūdis siekia iki 90 milimetrų gyvsidabrio stulpelio. Neretai pacientas blogai jaučiasi, jam svaigsta galva, jis neturi jėgų", – aiškina R. Kubilius. Gydymo vaistais, didinančiais spaudimą, šiuo metu nėra; rekomenduojama koreguoti gyvenimo būdą ir taikyti paprastas priemones (pamažu keltis, daugiau judėti).
Matavimo technika ir pulso reikšmė
Teisingas matavimas – būtina sąlyga gauti patikimus duomenis. „Arterinis kraujospūdis visada yra matuojamas ramybės būsenoje, pacientas atsisėdęs bent 5 minutes turėtų pasėdėti ramiai. Ir arterinis kraujospūdis yra matuojamas bent 2-3 kartus. Jeigu du pirmus kartus pamatavus nėra skirtumo bent 10 milimetrų gyvsidabrio stulpelio, teigiame, kad tai yra kraujospūdžio tikslioji vertė”, – primena specialistas.
Be kraujospūdžio svarbu stebėti ir pulsą: priimtinos apytikslės ribos yra apie 50–80 tvinksnių per minutę, jei paciento savijauta gera. Reguliarus matavimas ir gydytojo konsultacija leidžia laiku užkirsti kelią komplikacijoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.