Burnos vėžys sudaro apie 3 proc. visų naujai nustatomų onkologinių ligų, o pagrindiniai rizikos veiksniai tradiciškai minimi — rūkymas, gausus alkoholio vartojimas ir žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Pastaruoju metu specialistai vis plačiau atkreipia dėmesį į mitybą: ypač perdirbta mėsa, tokia kaip dešros, dešrelės, kumpiai ar šoninė, siejama su didesne burnos ertmės ir ryklės vėžio rizika.
Kodėl perdirbta mėsa kelia susirūpinimą?
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) perdirbtą mėsą priskyrė pirmajai kancerogenų grupei, o tai reiškia, kad yra pakankamai įrodymų apie ryšį su vėžiu žmonėms. Viena reikšmingiausių priežasčių — priedai, tokie kaip nitratai ir nitritai, kurie padeda išsaugoti produktų spalvą ir pratęsti galiojimo laiką. Organizme šios medžiagos gali virsti N‑nitrozo junginiais, kurie laikomi kancerogeniniais.
Tyrimai taip pat rodo, kad dažnas perdirbtos mėsos vartojimas siejamas ne tik su burnos, bet ir su kitų organų onkologinėmis ligomis. Tai nereiškia, kad vienas produktas sąlygoja vėžį — tačiau ilgalaikiai mitybos įpročiai daro poveikį bendram rizikos profiliui.
Kaip gaminimo būdas didina riziką?
Kepant ar grilinant mėsą labai aukštoje temperatūroje susidaro policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH) ir heterocikliniai aminai (HAA). Šios cheminės medžiagos gali pažeisti ląstelių DNR ir skatinti oksidacinį stresą, kas ilgainiui gali prisidėti prie kancerogeninių procesų. Taigi svarbu ne tik kokią mėsą valgome, bet ir kaip ją ruošiame.
Mažesnį rizikos poveikį gali turėti švelnesni kepimo būdai, tokie kaip troškinimas ar virimas, taip pat marinatų naudojimas — kai kuriais atvejais marinatai su antioksidantais gali mažinti HAA susidarymą.
Uždegimas, hemo geležis ir burnos mikrobioma
Itin perdirbti mėsos produktai gali skatinti lėtinį uždegimą organizme. Nuolatinis uždegimas silpnina audinių gebėjimą taisyti pažeidimus, todėl ilgainiui gali susidaryti palankesnė terpė vėžiniams procesams.
Be to, raudonoje mėsoje gausi hemo geležis kai kuriais tyrimais siejama su oksidaciniais procesais, kurie taip pat gali turėti įtakos kancerogenezėje.
Burnoje gyvena daugiau nei 700 bakterijų rūšių: nesubalansuota mityba gali pakeisti mikrobiomo pusiausvyrą, sustiprinti uždegimą ir prisidėti prie patologinių procesų. Tyrimų šioje srity dar daugėja, tačiau specialistai rekomenduoja mitybą praturtinti vaisiais, daržovėmis ir skaidulomis mikrobiomui palaikyti.
Simptomai ir prevencija
Reikšmingi įspėjamieji požymiai: burnos žaizdelės, neužgyjančios per 2–3 savaites; raudonos arba baltos dėmės burnos gleivinėje; be aiškios priežasties iškritę dantys; nuolatinis navikas ar patinimas; nepaaiškinamas skausmas ar tirpimas burnos srityje. Pastebėjus panašius požymius, verta kreiptis į gydytoją ar odontologą.
Siekiant sumažinti riziką, rekomenduojama riboti perdirbtos mėsos vartojimą, rinktis mažiau apdorotus arba liesesnius produktus, vengti labai aukštos temperatūros kepimo, didinti vaisių ir daržovių dalį racione, nuolat rūpintis burnos higiena, reguliariai lankytis pas specialistą ir pasiskiepyti nuo ŽPV, jei tai rekomenduojama jūsų amžiaus grupei.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.