Kova su antsvoriu daugeliui žmonių asocijuojasi su griežtomis dietomis, kalorijų skaičiavimu ir nuolatiniu alkio jausmu. Tačiau gydytojas Alvydas Unikauskas įsitikinęs, kad svorio mažinimas nebūtinai turi virsti kančia. Prieš kelerius metus jis viešai pasidalijo savo patirtimi, kaip atsikratė nemažai kilogramų pakeitęs ne tai, ką valgo, o kada valgo.
Tuo metu medikas pasakojo, kad buvo pasiekęs apie 120 kilogramų svorį. Ieškodamas būdo pagerinti savijautą ir sumažinti kūno masę, jis pasirinko protarpinį badavimą – mitybos metodą, kuris pastaraisiais metais sulaukė didelio mokslininkų ir visuomenės dėmesio.
Atsisakė įsitikinimo, kad valgyti reikia nuolat
Pasak A. Unikausko, daugelis žmonių užaugo girdėdami, kad sveika maitintis reikia dažnai – valgyti pusryčius, pietus, vakarienę ir dar kelis užkandžius tarp pagrindinių valgymų. Tačiau gydytojas nusprendė išbandyti kitokį modelį.
Protarpinio badavimo esmė – tam tikrą dienos dalį nevalgyti, o maistą suvartoti per nustatytą laiko intervalą. Tokiu būdu organizmas ilgiau išbūna be maisto, o tai gali turėti įtakos energijos apykaitai ir riebalų naudojimui.
Svarbu tai, kad medikas pabrėžė vieną detalę: pasirinkus šį metodą nebūtina badauti tradicine prasme ar drastiškai mažinti kalorijų kiekio. Būtent todėl daugeliui žmonių toks mitybos būdas atrodo lengviau įgyvendinamas nei griežtos dietos.
Kodėl svoris pradėjo mažėti?
Gydytojo teigimu, protarpinis badavimas padėjo sumažinti kūno svorį ir pagerinti bendrą savijautą. Jo nuomone, nauda neapsiriboja vien mažesniu skaičiumi svarstyklėse. Jis atkreipė dėmesį į galimą teigiamą poveikį medžiagų apykaitai ir organizmo gebėjimui efektyviau naudoti sukauptas energijos atsargas.
Šiandien daugelis mokslininkų sutaria, kad protarpinis badavimas kai kuriems žmonėms iš tiesų gali būti veiksmingas svorio kontrolės įrankis. Tačiau svarbiausias veiksnys išlieka bendras suvartojamų kalorijų kiekis ir ilgalaikis gebėjimas laikytis pasirinkto režimo.
Ne visiems tinka vienodas metodas
Nors protarpinis badavimas tapo viena populiariausių svorio mažinimo strategijų, specialistai pabrėžia, kad universalaus recepto nėra. Vieniems žmonėms lengviau kontroliuoti apetitą valgant rečiau, kiti geriau jaučiasi pasirinkę tradicinį kelių valgymų režimą.
Svarbiausia, kad pasirinktas būdas būtų tvarus ir nekeltų nuolatinio streso. Sveikatos specialistai primena, kad saugiu laikomas maždaug 0,5–1 kilogramo svorio mažėjimas per savaitę. Tokie pokyčiai dažniausiai leidžia išlaikyti rezultatą ilgesnį laiką.
Kodėl daugelis dietų baigiasi nesėkme?
A. Unikauskas ne kartą yra kalbėjęs, kad žmonės dažnai ieško sudėtingų sprendimų ten, kur jų nereikia. Griežtos dietos neretai sukelia nuolatinį alkį, todėl ilgainiui jų laikytis tampa sunku. Dėl to prarasti kilogramai dažnai sugrįžta.
Šiuolaikiniai tyrimai taip pat rodo, kad ilgalaikę sėkmę dažniau lemia ne trumpalaikės dietos, o nuolatiniai gyvenimo būdo pokyčiai – daugiau judėjimo, kokybiškesnis miegas, mažesnis itin perdirbto maisto kiekis ir nuosekli mityba.
Svarbus ne tik svoris, bet ir sveikata
Nutukimas šiandien siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, antrojo tipo diabeto, kepenų suriebėjimo ir kitų lėtinių susirgimų rizika. Todėl specialistai pabrėžia, kad svorio mažinimo tikslas turėtų būti ne tik išvaizda, bet ir geresnė sveikata bei savijauta.
A. Unikausko istorija tapo pavyzdžiu, kad kartais didžiausi pokyčiai prasideda nuo vieno sprendimo. Pasak gydytojo, svarbiausia rasti metodą, kurio galima laikytis ilgą laiką, nes būtent nuoseklumas dažniausiai lemia sėkmę.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.