Per šventes dažnai leidžiame sau daugiau – riebesnis maistas, sūresni patiekalai, didesnis alkoholio vartojimas ir režimo sutrikimai. Antakalnio poliklinikos kardiologė Jūratė Zupkauskienė įspėja, kad tokie pokyčiai gali turėti rimtų pasekmių: persivalgymas ir tam tikri elgesio pokyčiai laikinai padidina kraujospūdį bei pulsą, o tai gali keturgubai išauginti miokardo infarkto riziką.
Pavojai, kuriuos dažnai nuvertiname
Gausus sočiųjų riebalų vartojimas (riebi mėsa, sviestas, kiaušiniai) didina cholesterolio kiekį kraujyje ir skatina aterosklerozės progresavimą. Sūrus maistas prisideda prie skysčių susilaikymo ir kraujospūdžio didėjimo. Trumpalaikis šių rodiklių padidėjimas daugumai sveikų žmonių nebūna lemtingas, tačiau asmenims su padidėjusia kardiovaskuline rizika arba jau sergantiems širdies ligomis net vienas toks išsišokimas gali sukelti ūmių komplikacijų.
Alkoholis ir vaistų praleidimas – pavojingas derinys
Alkoholio vartojimas pakelia kraujospūdį ir didina prieširdžių virpėjimo bei kitų ritmo sutrikimų tikimybę. Gausus alkoholio vartojimas taip pat susijęs su padidėjusia insulto ir kitų kraujagyslių ligų rizika. Be to, per šventes žmonės dažnai praleidžia jiems paskirtus vaistus – tai ypač pavojinga pacientams, vartojantiems antihipertenzinius ar cholesterolio kiekį mažinančius preparatus. Vaistų praleidimas kartu su persivalgymu ir alkoholiu gali ženkliai padidinti komplikacijų riziką.
Kam reikėtų būti ypač budriems
Didžiausią riziką patiria asmenys, jau sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis: širdies nepakankamumu sergantys pacientai, turintys krūtinės anginos simptomų, patyrę miokardo infarktą ar insultą, taip pat vadinamieji padidintos kardiovaskulinės rizikos asmenys – vyresnio amžiaus žmonės, turintys aukštą kraujospūdį, didelį cholesterolį, cukrinį diabetą, lėtinę inkstų ligą, rūkaliai ir neaktyvūs asmenys.
Praktiniai patarimai saugiam šventimui
Saikingumas – pagrindinė taisyklė: riboti riebaus ir sūraus maisto porcijas, vengti greito persivalgymo, riboti alkoholio kiekį ir niekada nevartoti alkoholio kartu su medikamentais.
Svarbu nepamiršti pasiimti ir laiku išgerti paskirtus vaistus. Hydratacija – dar vienas svarbus aspektas: pakankamas skysčių kiekis saugo nuo dehidratacijos ir elektrolitų praradimo, kurie gali skatinti ritmo sutrikimus.
Fizinis aktyvumas: nauda ir atsargumas
Reguliari vidutinio intensyvumo mankšta (pvz., 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę) ženkliai mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, gerina kraujagyslių elastingumą ir padeda kontroliuoti svorį bei cholesterolį. Tačiau sportuoti iš karto po alkoholio nėra saugu: dehidratacija ir elektrolitų netekimas gali padidinti širdies darbo apkrovą ir ritmo sutrikimų riziką. Jei po švenčių jaučiate skausmą krūtinėje, dusulį ar stiprias širdies permušimus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Trumpai tariant, atsargus požiūris, vaistų vartojimo laikymasis ir saikingumas gali padėti išvengti didelių problemų ir sumažinti infarkto riziką net švenčių metu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.