Naujame Ispanijos tyrime nustatyta, kad paprastas 30 sekundžių trukmės „atsisėdimo–atsistojimo“ testas gali padėti įvertinti vyresnių suaugusiųjų raumenų jėgą ir prognozuoti su kritimais, lūžiais bei hospitalizacijomis susijusią mirties riziką. Tyrimas parodė, kad asmenys, kuriems šis testas parodė žemesnę jėgą, per 10 metų stebėjimo laikotarpį mirė dažniau nei tie, kurių rezultatai buvo geresni.
Kaip atliekamas testas
Testui reikia standartinės 17 colių (apie 43 cm) kėdės be porankių, laikmačio ir kito žmogaus, kuris užtikrintų saugumą ir skaičiuotų pakartojimus. Dalyvis sėdi priekinio kėdės krašto, nugarą laiko tiesiai, pėdas pilnai padeda ant grindų, rankas sulenkia ir sukryžiuoja ant krūtinės. Paleidus laikmatį, reikia pilnai atsistoti ir vėl atsisėsti tiek kartų, kiek pavyksta per 30 sekundžių. Tyrime „mažu“ pakartojimų skaičiumi vadinami skaičiai, priklausantys nuo amžiaus ir lyties – pavyzdžiui, 60–64 metų vyrui norma yra apie 14 pakartojimų per 30 sekundžių, o 90–94 metų vyrui riba yra apie 7 pakartojimus.
Ką reiškia rezultatai ir rizikos veiksniai
Tyrime dalyvavo 1 876 vyresni nei 65 metų asmenys (vidutinis amžius 75 metai, 56 % moterų). Mokslininkai skirstė dalyvius į dvi grupes: žemos ir normalaus atsistojimo iš sėdimos padėties galios. Riba vyrams buvo 2,5 vato/kg kūno svorio, moterims – 2,01 vato/kg. Apie 57 % dalyvių nepasiekė šių ribų.
Per dešimtmetį nustatyta, kad žemos jėgos turinčių moterų mirties rizika buvo maždaug dvigubai didesnė, o vyrams rizika padidėjo 57 %. Moterims, kurių rodikliai buvo žemi, tikimybė patirti klubo lūžį padidėjo 3,2 karto, o hospitalizacijų dažnis – 29 %. Vyrams žema jėga labiau koreliavo su kritimais: tokie vyrai 73 % dažniau pranešė apie kritimą per praėjusius metus ir turėjo 86 % didesnę bet kokio tipo lūžio riziką.
Kodėl tai svarbu
Kritimai tarp vyresnių nei 65 metų asmenų yra dažni: kasmet apie 14 milijonų tokių kritimų praeina pasaulyje, dėl jų patiriama devyni milijonai traumų ir milijonai hospitalizacijų.
Vyresni žmonės turi silpnesnius kaulus ir raumenis, todėl kritimai dažniau baigiasi sunkiomis traumos pasekmėmis, hospitalizacija ir komplikacijomis, tokiomis kaip plaučių uždegimas ar sepsis.
Praktiniai patarimai
Jei testas parodo žemą pakartojimų skaičių, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar kineziterapeutą. Prevencinės priemonės apima jėgos ir pusiausvyros pratimus, fizinį aktyvumą, kaulų tankio įvertinimą ir, prireikus, mitybos bei vitamino D papildymą. Saugus namų aplinkos su mažiau kliūčių ir pagalba atliekant testą sumažina traumų riziką.
Trumpas 30 sekundžių testas yra nebrangus ir lengvai prieinamas būdas identifikuoti riziką, padedantis nukreipti tolesnę prevenciją ir gydymą, kad sumažintume sunkių pasekmių tikimybę vyresniems žmonėms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.