Šaltuoju metų laiku vaikai ir paaugliai dažniau serga virusinėmis kvėpavimo takų bei virškinimo infekcijomis. Tai natūralus reiškinys – vaiko imunitetas dar formuojasi, o vaikai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, bendrauja su bendraamžiais ir greitai platina virusus. Specialistai pabrėžia, kad visiškai išvengti ligų neįmanoma, tačiau tinkamos profilaktikos priemonės žymiai sumažina susirgimų riziką.
Pagrindinė klaida: skuboti temperatūros mažinimą
Dažna tėvų klaida, kurią išskiria vaistininkai ir gydytojai, glaudžiai siejasi su nenoru leisti kūnui kovoti su infekcija. „Mušate” temperatūrą – silpninate imunitetą. Toks elgesys trukdo imuninei sistemai „treniruotis“ ir atpažinti užkrėčiamuosius veiksnius. Vietoje to specialistai rekomenduoja stebėti bendrą vaiko būklę: ar jis žvalus, ar geria skysčius, ar temperatūra ilgai laikosi aukšta nepaisant vaistų. Jei vaikas vangus, mieguistas arba atsisako skysčių, būtina kreiptis į gydytoją.
Kaip pastebi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Inga Pociulienė: „Daugelis mažus vaikus auginančių tėvelių šaltąjį metų periodą sieja su nuolatinėmis peršalimo ligomis. Netgi vengia planuoti savaitgalius ir atostogas bei pernelyg įsipareigoti, nes žino, kad gresia rizika susirgti ir sugadinti visus planus. Mažyliai, išėję į ugdymo įstaigas, daug ir artimai kontaktuoja su kitais vaikais, todėl viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms ar virusinių žarnyno infekcijoms, pavyzdžiui, rotovirusui, tai puiki terpė plisti. Taip pat šaltuoju metų laiku tėveliai dažnai skundžiasi plonos ir jautrios vaikų odos nušalimu, nes vaikai turi kur kas mažiau poodinių riebalų, jų termoreguliacija daug prastesnė nei suaugusiųjų“, – sako I. Pociulienė.
Praktiniai patarimai ir profilaktika
Verta prisiminti paprastas, bet veiksmingas priemones: užtikrinkite pakankamą skysčių vartojimą, poilsį ir pilnavertį mitybos racioną. Plovimas druskingu vandeniu padeda nuo slogos, tačiau plovimo dažnį geriau suderinti su specialistu, kad nebūtų pažeista gleivinė.
Antibiotikų skirti be gydytojo yra pavojinga ir dažnai nenaudinga, nes virusinėms infekcijoms jie nepadeda.
I. Pociulienė taip pat pažymi: „Dažnai tėvai kaip kokie aiškiaregiai nuspėja, kad vaikas susirgs dar net nepasirodžius pirmiesiems simptomams. Pakinta jo liežuvio spalva, tampa irzlesnis, greičiau pavargsta. Labai svarbu vos tik pastebėjus pirmus simptomus, imtis priemonių, kad liga neįsibėgėtų. Gerti daugiau skysčių, ypač šiltų, daugiau ilsėtis, pilnavertiškai maitintis.” Tinkama mityba, probiotikai, vitaminai A, C, E bei žuvų taukai gali padėti imunitetui, tačiau vartojimą reikėtų suderinti su gydytoju ir atsižvelgti į alergijas (pvz., medus nerekomenduojamas vaikams iki 3 metų).
Be vaistų, svarbi ir kasdienė higiena, pakankamas miego režimas, judėjimas lauke bei drabužių sluoksniavimas. Renkant aprangą vaikui, vadovaukitės taisykle – vienu rūbu daugiau nei sau ir venkite sintetinių audinių, kurie skatina prakaitavimą. Esant rimtesniems simptomams arba jei savijauta blogėja, nedelskite ir kreipkitės į šeimos gydytoją ar vaistininką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.