Meilės ir širdies sveikatos mėnesiui artėjant prie pabaigos, Alytaus ligoninės gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė primena, kad rūpintis savo širdimi būtina ne tik ypatingomis progomis, bet nuolat, nepriklausomai nuo to, ar jaučiate pirmuosius ligos simptomus. Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena didžiausių sveikatos grėsmių tiek Lietuvoje, tiek pasauliniu mastu, todėl prevencija ir ankstyvas rizikos veiksnių nustatymas yra itin svarbūs veiksniai ilgam ir kokybiškam gyvenimui.
Remiantis naujausiais Higienos instituto duomenimis, 2024 metais Lietuvoje mirė apie 37 tūkstančius žmonių, iš jų beveik pusė – apie 19 tūkstančių – nuo kraujotakos sistemos ligų. Eurostato apžvalgos rodo, kad Lietuva patenka tarp Europos Sąjungos šalių, kuriose mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių. Tai rodo, jog šios ligos vis dar yra didelė visuomenės sveikatos problema. Pasauliniu mastu Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša apie 17,9 milijonų gyvybių, sudarančių apie trečdalį visų mirčių pasaulyje. Dažniausios šių ligų priežastys – miokardo infarktas ir insultas, kurie dažnai įvyksta netikėtai ir gali palikti grėsmingas sveikatos pasekmes.
Gyvenimo būdas – pagrindinė širdies ligų prevencija
Pasak kardiologės Julijos Jurgaitytės, gyvenimo būdas yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių užkirsti kelią širdies ligoms. Didžioji dalis širdies ligų susijusi su modifikuojamais rizikos veiksniais, kaip antai padidėjęs kraujospūdis, nenormalus cholesterolio lygis, rūkymas, antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, cukrinis diabetas, miego trūkumas, lėtinis stresas ir nesubalansuota mityba. Šie veiksniai veikia organizmą kompleksinėmis mechanizmų grandinėmis, skatinančiomis uždegimines reakcijas, kraujagyslių pažeidimus ir širdies funkcijos sutrikimus.
Net nedideli kasdieniai pokyčiai ir įpročiai gali reikšmingai pagerinti kraujospūdžio, cholesterolio, cukraus kiekio kraujyje rodiklius bei sumažinti uždegiminius procesus organizme. Nepaisant vaistų svarbos gydant širdies ligas, gydytoja pabrėžia, kad sveikas gyvenimo būdas išlieka pamatiniu širdies sveikatos pagrindu.
Todėl kiekvienas galime šiandien imtis konkrečių žingsnių: skirti bent 30–45 minutes kasdieniam fiziniam aktyvumui, maitintis įvairia mityba, kurioje vyrauja daržovės, vaisiai ir pilno grūdo produktai, rinktis sveikus nesočiuosius riebalus, vengti perdirbto maisto ir perteklinio cukraus vartojimo, atsisakyti rūkymo, užtikrinti pakankamą, 7–8 valandų, miego trukmę ir mokytis valdyti stresą.
Ankstyva diagnostika – geriausias kelias išvengti komplikacijų
Prevencija ir reguliarūs sveikatos patikrinimai padeda laiku atpažinti širdies ligų rizikos veiksnius dar prieš išsivystant rimtoms komplikacijoms. Pavyzdžiui, arterinė hipertenzija gali ilgai neatskleisti jokių simptomų, tačiau laikui bėgant nepalanki įtaka inkstų funkcijai ir kraujagyslių būklei gali sukelti sunkias sveikatos problemas bei pažeisti širdies struktūrą. Taip pat padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis dažnai nesukelia skausmo ar kitų požymių, kol įvyksta miokardo infarktas ar insultas, todėl ankstyva kontrolė ir gydymas gali išgelbėti gyvybę.
Lietuvoje veikia specializuota širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, skirta 40–60 metų amžiaus žmonėms. Ši programa suteikia galimybę sistemingai įvertinti rizikos veiksnius ir prireikus nukreipti pacientus į išsamesnius tyrimus. Kartais viena profilaktinė vizito konsultacija ir keli papildomi tyrimai gali reikšmingai pakeisti žmogaus gyvenimą ir užkirsti kelią rimtai ligai.
Vaistų vartojimo reguliarumas – svarbus veiksnys
Kardiologų bendruomenėje daug diskutuojama apie politablečių – fiksuotų dozių vaistų derinių, skirtų kontroliuoti arterinį kraujospūdį ir cholesterolį, privalumus. Šie vaistai supaprastina gydymo režimą, sumažina tablečių skaičių, todėl pacientams lengviau laikytis gydymo instrukcijų ir išlaikyti stabilų kraujospūdį bei lipidų kiekį kraujyje. Ilgalaikis tokių vaistų vartojimas ženkliai sumažina aterosklerozės riziką ir apsaugo nuo organų pažeidimų.
Gydytoja pabrėžia, kad gera savijauta neturėtų tapti priežastimi nutraukti vaistų vartojimą. Vaistų tikslas – ne tik palengvinti simptomus šiandien, bet užtikrinti ilgalaikę sveikatos apsaugą, todėl gydymo laikymasis yra gyvybiškai svarbus.
Meilė sau – tai rūpinimasis ne tik kūnu, bet ir emocine sveikata
Emocinė sveikata tiesiogiai veikia širdies ir kraujagyslių būklę. Lėtinis stresas, nerimas, depresija, socialinė izoliacija ir vienišumas siejami su didesne miokardo infarkto ir insulto rizika bei prastesnėmis gydymo prognozėmis. Todėl meilė sau apima ne tik fizinių poreikių patenkinimą, bet ir emocinę savijautą – svarbu nusistatyti asmenines ribas, užtikrinti pakankamą poilsį, miegą, vengti žalingų įpročių ir, esant sunkumams, nesidrovėti kreiptis pagalbos.
Gydytoja Julija Jurgaitytė atkreipia dėmesį, kad emocinė būklė veikia širdį per hormoninius mechanizmus, kraujospūdį, uždegiminius procesus, miego kokybę, kūno svorį ir bendrą savijautą. Reguliariai skirdami laiko sau ne tik pageriname fizinę būklę, bet ir palaikome teigiamą emocinę sveikatą, o tai yra tikroji meilė sau.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.