Per Europą ritasi viena iš sparčiausiai besivystančių ir pavojingiausių karščio bangų pastaraisiais metais: ketvirtadienį bent 101 mln. gyventojų susidūrė su temperatūra, viršijančia 35 laipsnius. Dalis regionų patiria sąlygas, kuriomis esą kur kas karščiau nei kai kuriuose Afrikos plotuose – tai ne tik meteorologinė sensacija, bet ir rimtas visuomenės sveikatos iššūkis.
Kiek žmonių paveikta
Remiantis Vokietijos meteorologijos tarnybos prognozėmis ir Jungtinio tyrimų centro gyventojų skaičiaus duomenimis, daugiau nei 380 mln. žmonių Europos žemyne gali patirti temperatūras, viršijančias 30 laipsnių. Tai sudarytų beveik du trečdalius žemyno gyventojų (išskyrus Turkiją). Tokios apimties karščio bangos reiškia, kad poveikis nėra lokalus – rizika dėl sveikatos, infrastruktūros gedimų ir energetikos sistemos perkrovų plinta visoje teritorijoje.
Poveikis žmonėms ir infrastruktūrai
Pranešama apie pirmuosius aukas, ypač Prancūzijoje ir Ispanijoje, kur pradėta skaičiuoti ekstremalios temperatūros aukas, tarp kurių yra ir vaikų. Sveikatos rizikos kyla ne tik dėl aukštos oro temperatūros, bet ir dėl naktinio atvėso stokos, kai temperatūra nekrinta pakankamai, kad organizmas galėtų atsistatyti. Tokios sąlygos ypač pavojingos vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams, lėtinių ligų turintiems asmenims ir tiems, kurie dirba lauke.
Mokslininkai pastebi, kad problemą dar labiau sustiprina infrastruktūra ir pastatai, nepritaikyti ilgoms ir intensyvioms aukštoms temperatūroms. Miestų karščio sala, pasenusi vėdinimo sistema, ribotas žaliosios erdvės kiekis ir silpna socialinė apsauga lemia, kad poveikis tolygiai nevienodas – labiausiai kenčia socialiai pažeidžiamos grupės.
Klimato kaita ir tarptautinės įžvalgos
Ekspertai ir tarptautinės institucijos aiškiai sieja tokius reiškinius su žmogaus sukeltomis klimato kaitos tendencijomis. „Europos (…) žiauri karščio banga turi klimato krizės pėdsakų”, – sakė Jungtinių Tautų (JT) klimato vadovas Simonas Stiellas.
Ši pareiškimo dalis pabrėžia, kad ekstremalūs orai nėra atsitiktinė anomalija, o dalis platesnio klimato modelio, kuriam reikia tiek skubių veiksmų sumažinant emisijas, tiek spartaus prisitaikymo prie naujų sąlygų.
Kaip saugotis
Gyventojams svarbu laikytis paprastų, bet veiksmingų rekomendacijų: vengti fizinio krūvio karščiausiomis valandomis, gerti pakankamai skysčių, ieškoti vėsesnių patalpų arba specialių vėsinimo centrų, prižiūrėti vyresnius kaimynus ir vaikus. Taip pat būtina, kad valdžios institucijos užtikrintų perspėjimus, aktyvintų socialinę pagalbą pažeidžiamiems asmenims ir užtikrintų energijos tiekimo stabilumą bei infrastruktūros atsparumą išaugusiam poreikiui.
Ši karščio banga yra priminimas, kad be spartaus klimato kaitos mažinimo ir ilgalaikių prisitaikymo priemonių panašūs įvykiai taps vis dažnesni ir intensyvesni, keliaudami per regionus ir paveikdami milijonus žmonių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.