Klinikinė mirtis – tai būsena, kuomet širdis sustoja plakti, o žmogus praranda sąmonę. Tačiau ar šis staigus gyvenimo ir mirties slenkstis tikrai yra galutinis žmogaus gyvenimo taškas? Mokslininkai vis dažniau domisi fenomenais, vadinamais apymirtinėmis patirtimis (angl. near-death experience, NDE), kurios gali įvykti kritinės būklės pacientams, praleidžiantiems intensyviosios terapijos skyriuose nemažai laiko. Naujame tyrime, atliktame Lježo (Belgija) ir Lavalio (Kanada) universitetų, buvo siekiama išsiaiškinti, kiek dažnai žmogus patiria šias ypatingas patirtis ir kokie faktoriai gali jas nulemti.
Tyrime dalyvavo 126 suaugę pacientai, kurie intensyviosios terapijos skyriuje praleido bent septynias dienas. Po išrašymo iš ligoninės visi jie buvo apklausti apie savo potyrius. Rezultatai atskleidė, kad net 15 procentų tų pacientų patyrė tai, ką mokslas priskiria prie apymirtinių patirčių. NDE dažnai apibūdinamos kaip labai intensyvios, kartais net gyvenimą keičiantys išgyvenimai, kurių metu žmogus jaučia ramybę, šviesos regėjimus ar net pakylėjimą virš kūno, nors iš tikrųjų jis yra kritinės būsenoje ar klinikinės mirties riboje.
Kognityviniai ir dvasiniai veiksniai – svarbesni už medicininius
Įdomu tai, kad tyrėjai nustatė – apymirtinės patirtys nėra tiesiogiai susijusios su medicininiais parametrais, tokiais kaip ventiliacija, anestezija ar pirminė diagnozė. Labiau nei šie fiziniai veiksniai į NDE atsiradimą įtakos turi paciento asmeniniai įsitikinimai, gyvenimo vertybės ir dvasinės patirtys. Kitaip tariant, žmogaus vidinė būsena ir požiūris į gyvenimą bei mirtį daro didesnę įtaką apymirtinėms patirtims nei fizinės priežastys.
Tyrėjų komanda, vadovaujama Charlotte Martial ir Anne-Françoise Rousseau, atkreipia dėmesį, kad pacientai, turintys didesnį polinkį į disociacines būsenas ar daugiau dvasinių patirčių, dažniau praneša apie NDE. Tai papildo ankstesnius mokslinius duomenis, kurie rodo, kad žmogaus vidinis pasaulis yra svarbi aplinkybė, kylanti patiriant gyvybei pavojingą situaciją.
Apymirtinės patirtys ir gyvenimo kokybė
Po metų mokslininkai susisiekė su tyrimo dalyviais, norėdami įvertinti, ar apymirtinės patirtys turėjo ilgalaikės įtakos jų gyvenimo kokybei. Remiantis penkių dimensijų EuroQol klausimynu, paaiškėjo, kad NDE patyrimas neturėjo reikšmingo poveikio kasdienio gyvenimo gerovei ar sveikatai. Tai rodo, kad nors apymirtinės patirtys yra gilios ir dažnai įsimintinos, jos nebūtinai sąlygoja didelius pokyčius sveikatos ar socialinių funkcijų srityse.
Vis dėlto šis tyrimas yra svarbus žingsnis į priekį, siekiant suprasti, kaip fizinės, psichologinės ir dvasinės dimensijos sąveikauja kritiniu gyvenimo momentu. Mokslininkai pabrėžia, kad apymirtinės patirtys nėra tikretas fenomenas tarp pacientų intensyviosios terapijos skyriuose, todėl vertėtų skirti daugiau dėmesio jų tyrimams ir aptarimui klinikinėje praktikoje.
Klystkeliai, kurių verta saugotis
Tyrėjai rekomenduoja medikams atidžiai išklausti pacientus po tokio išgyvenimo, kad būtų atskleista ir suprasta jų patirtis. Nepaisant to, kad daugelis apymirtinių patirčių apibūdinamos kaip pozityvios, kai kurie žmonės gali patirti ir neigiamas emocijas, baimę ar nerimą. Tokie išgyvenimai gali paveikti žmogaus psichinę būklę, tad tinkama parama yra būtina.
Šis mokslinis tyrimas praturtina mūsų žinias apie žmogaus sąmonės ribas ir gyvenimo pabaigos fenomenus, kviečiant žvelgti į mirtį ne tik kaip į pabaigą, bet ir galimą pokyčių ir suvokimo naujas patirtis laikotarpį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.