Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje. Statistika rodo, kad net 52,1 proc. mirčių šalyje įvyksta dėl šių ligų, žymiai viršijant Europos Sąjungos vidurkius. Tokia situacija kelia didelį susirūpinimą ir išryškina būtinybę stiprinti šių ligų prevenciją bei ankstyvą diagnostiką. Trakų „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Karolina Girdvainytė dalijasi patarimais, kurie gali padėti atpažinti širdies ligas dar prieš joms pavojingai pažengiant.
Apie širdies ligų prevenciją ir ankstyvą diagnozę
Pasak gydytojos, širdies ir kraujagyslių ligų prevencija yra ne tik medicinos specialistų rūpestis, bet ir kiekvieno mūsų asmeninė atsakomybė. Dažnai pirmieji simptomai pasireiškia tik tada, kai liga jau būna pažengusi, todėl labai svarbu bent kartą per metus reguliariai atlikti profilaktinius tyrimus ir stebėti savo sveikatos būklę. Šiuolaikinės medicinos galimybės leidžia nustatyti širdies ligų riziką dar ankstyvoje stadijoje, dar prieš atsirandant rimtiems simptomams. Tai ypač svarbu siekiant išvengti aterosklerozės ir susijusių komplikacijų, tokių kaip miokardo infarktas ar insultas.
Platus tyrimų spektras širdies sveikatai įvertinti
Gydytoja pabrėžia, kad efektyvi širdies ligų prevencija paremtas reguliariais kraujo tyrimais. Tarp svarbiausių yra bendro kraujo tyrimas ir didelio jautrumo C-reaktyvus baltymas (CRB), kurio padidėjimas signalizuoja apie uždegiminius procesus kraujagyslėse. Taip pat būtina atlikti lipidogramą, kuri leidžia įvertinti cholesterolio – gerojo (DTL) ir blogojo (MTL) – kiekį kraujyje, o tai tiesiogiai susiję su aterosklerozės rizika.
Be to, naudinga nustatyti homocisteino koncentraciją, kadangi šis metabolitas gali pažeisti kraujagyslių sieneles, skatindamas trombų susidarymą. Rekomenduojama kasmet tikrinti ir pagrindinius mineralus – kalį, natrį, magnį, nes jie svarbūs širdies ritmui palaikyti. Gliukozės kiekio patikra kraujyje padeda anksti aptikti cukrinį diabetą ar hipoglikemiją, kurios dažnai būna susijusios su širdies ligomis.
Atliekant šiuos tyrimus, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių: prieš procedūrą bent 8–12 valandų nevalgyti ir nevartoti maisto ar gėrimų, išskyrus vandenį, susilaikyti nuo alkoholio 24 valandas, o rankinėje laikyti ir nerūkyti ryte prieš tyrimą.
Liemens apimties svarba širdies ligų rizikos vertinimui
Vienas iš aiškių simptomų, į kurį šeimos gydytoja atkreipia dėmesį, yra platesnis liemuo. Tyrimais įrodyta, kad pilvo riebalų perteklius žymiai didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Rekomenduojama moterims stebėti, kad juosmens apimtis neviršytų 88 cm, o vyrams – 102 cm, nes jų viršijimas gali būti aiškus nutukimo požymis ir papildoma rizikos priežastis.
Prevencinės programos ir reguliari kontrolė ypač svarbios žmonėms nuo 40 metų amžiaus, turintiems gretutinių ligų, kaip diabetas, nutukimas ar lėtinės inkstų ligos. Simptomai, tokie kaip stiprus krūtinės skausmas, dusulys, nuovargis, galvos skausmas ar širdies ritmo sutrikimai, yra rimtas signalas nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Gyvenimo būdo įtaka širdies sveikatai
Ne mažiau svarbu paminėti gyvenimo būdo veiksnius, kurie stipriai įtakoja širdies ligų vystymąsi. Padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, dislipidemija, nesubalansuota mityba, antsvoris ir nuolatinis stresas yra pagrindiniai rizikos veiksniai, kuriuos galima koreguoti. Šeimos gydytoja ragina daugiau dėmesio skirti subalansuotai mitybai, kurioje būtų daug daržovių, vaisių, žuvies, pilno grūdo produktų, riešutų bei liesos mėsos, pavyzdžiui, paukštienos ar kalakutienos. Rekomenduojama riboti sočiųjų riebalų, druskos ir pridėtinio cukraus kiekį kasdienėje mityboje.
Fizinis aktyvumas – dar vienas svarbus širdies sveikatos veiksnys. Rekomenduojama per savaitę skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos ir bent du kartus stiprinti raumenis jėgos pratimais. Tokie pokyčiai padeda kontroliuoti svorį, gerina kraujotaką ir mažina kraujospūdį, kas tiesiogiai mažina širdies ligų riziką.
Prevencijos programos ir gydytojų rekomendacijos
Lietuvoje veikia nemokama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų amžiaus. Šios programos metu šeimos gydytojai nustato rizikos veiksnius ir pagal poreikį sudaro individualius ligų prevencijos planus, kurie padeda reguliariai stebėti sveikatos būklę ir imtis tinkamų priemonių laiku.
Apibendrinant, svarbu paminėti, kad nors daugelis širdies ir kraujagyslių ligų vystosi ilgą laiką ir iš pradžių gali būti nepastebimi, sąmoningas rizikos veiksnių valdymas, reguliarūs profilaktiniai tyrimai ir sveikas gyvenimo būdas gali žymiai sumažinti šių ligų tikimybę bei pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.