Per septynis šių metų mėnesius registruotas reikšmingas salmoneliozės ir kampilobakteriozės atvejų padidėjimas, kuris kelia susirūpinimą sveikatos specialistams. Pagal užkrečiamųjų ligų priežiūros duomenis fiksuota 434 salmoneliozės ir 630 kampilobakteriozės atvejų – tai, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, atitinkamai 18 proc. ir 23 proc. daugiau.
Dažniausi užsikrėtimo šaltiniai ir rizikos grupės
Šios ligos priklauso zoonozėms ir dažniausiai plinta per gyvūninės kilmės maistą: vištieną, vištų kiaušinius ir jų produktus. Būtent šie produktai neretai sukelia protrūkius – pavyzdžiui, šiemet užregistruoti salmoneliozės protrūkiai šešiose ikimokyklinėse įstaigose, kur susirgo 57 vaikai. Nors oficialiai registruojama per tūkstantį susirgimų kasmet, faktinis sergamumo mastas gali būti didesnis, nes ne visi sergantys kreipiasi į gydytojus.
Simptomai ir galimos komplikacijos
Per maistą plintančios infekcijos dažniausiai pasireiškia gastroenterito simptomais: pykinimu, vėmimu, viduriavimu ir karščiavimu. Simptomų trukmė paprastai siekia iki trijų dienų, tačiau didelis skysčių netekimas gali sukelti dehidrataciją, kuri ypač pavojinga vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms. Kampilobakteriozė dažnai sukelia skystą ar net kraujingą viduriavimą, pilvo ir galvos skausmus; ligos eiga gali trukti 3–6 dienas ir kartais prasidėti kaip „apendicito priepuolis”.
Po kampilobakteriozės galimos sunkesnės komplikacijos, tarp jų sąnarių uždegimai ir neurologiniai sutrikimai, pavyzdžiui, Guillain–Barré sindromas, kuris gali sukelti paralyžių. Dėl šių priežasčių svarbu laiku pripažinti simptomus ir, esant sunkiems požymiams, kreiptis į medikus.
Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką
Specialistai pateikia aiškias ir praktiškas rekomendacijas: valgyti tik gerai termiškai apdorotą gyvūninį maistą; kruopščiai kepti ir troškinti vištieną (vidinė temperatūra turėtų pasiekti apie 75 °C); vengti žalių arba nepakankamai apdorotų kiaušinių gaminių; tinkamai laikyti maistą šaldytuve (žemiau 5 °C), kad bakterijos nesidaugintų.
Be to, būtina užkirsti kelią kryžminiam užteršimui: atskirti žalius produktus nuo paruošto maisto, kruopščiai plauti virtuvės įrankius ir pjaustymo lentas po žalių gyvūninių produktų naudojimo, bei reguliariai plauti rankas prieš maisto ruošimą ir po sąlyčio su žalia mėsa ar žaliavaisiais produktais.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreiptis į gydytoją būtina, jei viduriavimas trunka ilgiau nei kelias dienas, yra stiprus skysčių netekimas (sausos gleivinės, mažai šlapinimosi, silpnumas), arba atsiranda aukšta temperatūra ir kraujas išmatose. Įtariant sunkią infekciją arba komplikuotą ligos eigą, gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus ir skirti reikiamą gydymą bei priežiūrą.
Visuomenės sveikatos agentūros ir gydytojai ragina nepamiršti prevencijos principų – tai paprasti, bet veiksmingi veiksmai, kurie padeda apsaugoti tiek šeimas, tiek bendruomenes nuo per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.