Vilnietės Gražinos (65 m.) sveikatos istorija yra pavyzdys, kaip dažnai pavojingos ligos pradžia būna nepastebima, o simptomai – lengvai supainioti su kita negalavimo forma. 2018 metų vasarą, ruošiantis atostogoms Turkijoje, moteris skrydžio metu patyrė stiprų pykinimą ir vėmimą, kuris kartojosi visos kelionės metu. Nors pradžioje tokie reiškiniai buvo priskirti virškinamojo refliukso sindromui, vėliau paaiškėjo, kad tai buvo pirmieji klastingo skrandžio vėžio požymiai.
Po kelionės Gražina pajuto stiprų kosulį ir pasireiškė kiti nerimą keliantys simptomai, kurie paskatino kreiptis į specialistus. Planuotos konsultacijos metu privačioje klinikoje ji buvo skubiai nukreipta į Nacionalinį vėžio institutą, kur po išsamių tyrimų diagnozuotas trečios stadijos skrandžio vėžys. Ši diagnozė ne tik sukrėtė moterį, bet ir atskleidė, kaip svarbu būti dėmesingiems savo kūno siunčiamiems signalams.
Skrandžio vėžio simptomai – kodėl jie dažnai ignoruojami?
Skrandžio vėžys yra viena klastingiausių onkologinių ligų, nes ankstyvos stadijos beveik nesukelia aiškių simptomų. Dažniausiai pirmieji požymiai yra nespecifiniai – pykinimas, diskomfortas pilvo srityje, lengvas svorio kritimas ar pavieniai virškinimo sutrikimai. Dėl šios priežasties daugelis pacientų kreipiasi į medikus pavėluotai, dažnai jau nebegalėdami normaliai maitintis arba pastebėję kraujo išmatose.
Gydytojas chirurgas onkologas Audrius Dulskas pabrėžia, kad tik iki 10 procentų skrandžio vėžio atvejų Lietuvoje nustatomi ankstyvos stadijos, todėl gydymo galimybės būna ribotos. Jis pažymi, kad dažnai pacientai į gydytojus nesikreipia iš karto, kai tik pasirodo pirmieji negalavimai, o simptomus dažnai palydi abejingumas ar baimė sužinoti blogą diagnozę.
Profesionalus gydymas ir jo iššūkiai
Gražinos gydymo planas buvo sudarytas ir įgyvendintas labai operatyviai: pusantro mėnesio chemoterapijos kursas, po kurio atlikta skrandžio pašalinimo operacija, ir dar vienas trumpas chemoterapijos etapas.
Tokia agresyvi terapija leido sustabdyti ligą – nuo 2019 metų kovos laimėjimas tęsiamas be vėžio atsinaujinimo.
Vis dėlto, šis gydymas paliko ilgalaikių pasekmių. Gražina susidūrė su polineuropatija – nervų pažeidimu, kuris sukelia stiprų tirpimą, deginimo pojūtį ir skausmą, verčiantį ją nuolat vartoti nuskausminamuosius. Tai įprastos chemoterapijos komplikacijos, kurios ne visuomet yra išvengiamos, ypač kovojant su tokia agresyvia liga.
Ankstyvos diagnostikos svarba ir prevencinės priemonės
Europos Sąjungos ir Lietuvos sveikatos institucijos supranta ankstyvos diagnostikos svarbą. Rugsėjo pabaigoje apsilankiusi eurokomisarė Stella Kyriakides pristatė kovos su vėžiu strategiją, kurioje akcentuojama būtinybė sukurti skrandžio vėžio ankstyvos diagnostikos programas visoje Europoje. Lietuvoje šis klausimas tyrinėjamas ir siekiama optimizuoti patikros programas, kurios jau yra įdiegtos krūties, prostatos, storosios žarnos ir gimdos kaklelio vėžio atvejais.
Audrius Dulskas atkreipia dėmesį, kad visuomenės švietimas ir rizikos grupių identifikavimas yra pagrindiniai žingsniai prevencijos link. Į rizikos grupes patenka vyresni nei 50 metų asmenys, rūkaliai, tie, kurių šeimoje buvo skrandžio ligų ar vėžio atvejų, taip pat sergantys mažakraujyste ar turintys skrandžio gleivinės pakitimų.
Rizikos veiksniai – kaip apsisaugoti?
Be amžiaus ir genetinės predispozicijos, įtakos turi ir gyvenimo būdas. Nesveika mityba, ypač daug raudonos mėsos, riebaus ir greito maisto vartojimas, alkoholio bei tabako produktų naudojimas ženkliai didina skrandžio vėžio riziką. Kitas svarbus sukėlėjas yra Helicobacter pylori bakterija, kuri gali išprovokuoti uždegiminius procesus skrandžio gleivinėje, vedančius prie ląstelių pakitimų.
Laiku pastebėjus pirmuosius simptomus ir kreipiantis į specialistus galima užkirsti kelią ligos progresavimui. Nors skrandžio vėžys yra agresyvi onkologinė liga, jos gydymas efektyvesnis ankstyvose stadijose, o pacientų išgyvenamumas gerėja. Todėl visiems svarbu būti dėmesingiems savo sveikatai, reguliariai tikrintis ir nedelsti sprendžiant net ir menkiausias nuolatines sveikatos problemas.
Šiuo metu sergantiesiems skrandžio vėžiu Lietuvoje yra siūloma nemokamos dietologo ir psichologo pagalbos parama, ypač per tokias organizacijas kaip Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA). Tai svarbi parama, padedanti ne tik gydyti fizinius simptomus, bet ir išlaikyti psichologinį bei socialinį komfortą gydymo ir reabilitacijos metu.
Gražinos istorija yra gyvas liudijimas, kad liga gali užklupti bet kada ir bet kur, bet taip pat – kad laiku suteikta pagalba ir optimizmu grįsta kova gali atvesti prie išgijimo ir naujo gyvenimo etapo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.