Knarkimas dažnai traktuojamas kaip erzinantis įprotis ar juokingas naktinis reiškinys, tačiau jis gali būti rimtas signalas apie sveikatos sutrikimus. Tai garsas, susidarantis, kai oras prateka pro susiaurėjusius viršutinius kvėpavimo takus ir sukelia minkštųjų audinių virpėjimą. Svarbu atsižvelgti ne tik į patį garsą, bet ir į tai, ar jis lydi kvėpavimo pauzes, staigų oro gaudymą ar dieninį nuovargį.
Kas lemia knarkimą ir kodėl tai dažnai susiję su nutukimu
Knarkimo atsiradimui įtakos turi anatominės priežastys – didelės tonzilės, padidėjęs liežuvis, siauras gomurys, kreiva nosies pertvara. Taip pat svarbūs rizikos veiksniai: antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, alkoholio vartojimas bei tam tikri vaistai. Nutukimas dažnai didina riebalinį audinių kaupimąsi kaklo srityje, todėl kvėpavimo takų spindis sumažėja ir padidėja knarkimo tikimybė.
„Knarkimas gali būti tiek ilgalaikis, tiek laikinas. Pavyzdžiui, raumenis atpalaiduojantys vaistai gali atpalaiduoti ir kvėpavimo takuose esančius raumenis, tačiau nustojus juos vartoti problema dažniausiai išnyksta ir ilgalaikių pasekmių nesukelia. Panašų poveikį turi ir alkoholis, ypač didesnį jo kiekį išgėrus antroje dienos pusėje. Laikinai knarkimą gali sukelti ir nosiaryklės problemos, tokios kaip alerginė ar kitos kilmės sloga, nosies kriauklių ar tonzilių hipertrofija. Jas diagnozavus ir paskyrus tinkamą gydymą, knarkimas dažniausiai sumažėja arba visai išnyksta“, – pasakoja G. Dainiūtė.
Knarkimą lydinčios kvėpavimo pauzės – signalas suklusti
Garsus knarkimas, lydimas kvėpavimo sustojimų (apnėjų), springimo ar oro gaudymo nakties metu, gali būti obstrukcinės miego apnėjos (OMA) požymis. OMA sukelia periodišką deguonies trūkumą ir miego kokybės pablogėjimą, o ilgainiui – sistemines pasekmes organizmui. Dažni simptomai dieną – nuovargis, mieguistumas, sumažėjęs dėmesys, atminties sutrikimai, nuotaikų kaita.
„Esant kvėpavimo takų nepraeinamumui, plaučiai nepakankamai aprūpina kraują deguonimi, o jame kaupiasi anglies dvideginis. Šie pokyčiai aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, į kraują išsiskiria streso hormonai, o ilgainiui organizme palaikomas oksidacinis stresas ir uždegimas. Taip kenkiama kraujagyslėms, širdžiai ir kitiems organams. Tačiau tinkamai ir laiku pradėjus gydyti obstrukcinę miego apnėją, daugelį šių pakitimų galima suvaldyti“, – aiškina G. Dainiūtė.
Pirmas žingsnis – šeimos gydytojo konsultacija
Jei artimieji pastebi kvėpavimo pauzes arba žmogų nuolat vargina dieninis mieguistumas, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Gydytojas įvertins riziką, siųs tolimesniems tyrimams arba konsultacijoms su pulmonologu, otorinolaringologu ar miego specialistu. Diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekama polisomnografija – išsamus tyrimas, registruojantis kvėpavimo, širdies ir smegenų veiklą miego metu.
„Obstrukcinės miego apnėjos diagnozei patvirtinti atliekama respiracinė polisomnografija, kurios metu miegant registruojama širdies, smegenų ir kvėpavimo sistemų veikla, kraujo įsotinimas deguonimi, oro srovė pro nosį ir burną, krūtinės bei pilvo judesiai, kūno padėtis, taip pat knarkimas ir jo pobūdis“, – pasakoja G. Dainiūtė.
Gydymo galimybės ir prevencija
Gydymas priklauso nuo priežasties ir ligos sunkumo. Jei knarkimą lemia laikini veiksniai, pakanka jų pašalinimo: svorio mažinimo, alkoholio ir rūkymo atsisakymo, alergijų gydymo. Chirurgija gali būti rekomenduojama esant anatominiams pakitimams. Vidutinio ir sunkaus laipsnio OMA gydomas CPAP įranga, o papildomai gali padėti specialūs protezai ar miego pozicijos korekcija.
„Pakoregavus rizikos veiksnius, knarkimas vis tiek gali išlikti. Tokiu atveju naudinga pasitelkti papildomas priemones. Kadangi knarkimas dažniau pasireiškia gulint ant nugaros, gali padėti miego pozicijos keitimas, ortopedinės pagalvės, nosies skėtikliai ar apatinio žandikaulio padėtį keičiantys prietaisai. Vis dėlto prieš juos naudojant verta pasikonsultuoti su gydytoju ir išsiaiškinti, kurioje kvėpavimo takų vietoje atsiranda kliūtis, nes nuo to priklauso, kuri priemonė gali būti veiksminga“, – aiškina G. Dainiūtė.
Laiku diagnozavus ir tinkamai gydant knarkimą bei obstrukcinę miego apnėją, galima ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti širdies bei metabolinių ligų riziką. Neignoruokite simptomų ir pasitarkite su gydytoju.