Remiantis nauja, didelio masto mokslinių tyrimų apžvalga, ypač perdirbto maisto vartojimas yra tiesiogiai susijęs su net 32 įvairiais žalingais sveikatos padariniais. Tarp jų išskiriamos didesnė širdies ligų, kai kurių rūšių vėžio, antrojo tipo diabeto, psichikos sutrikimų bei ankstyvos mirties rizikos. Šiuos įspėjimus pateikia prestižinės medicinos mokyklos ir universitetai, o tyrimas publikuotas patikimame žurnale BMJ.
Ypač perdirbtas maistas – auganti problema
Ypač perdirbto maisto, dar vadinamo UPF (angl. Ultra-Processed Foods), vartojimas per pastaruosius dešimtmečius gerokai padidėjo. Į šią kategoriją įeina tokie maisto produktai kaip sausi pusryčių dribsniai, baltyminiai batonėliai, greito maisto restoranų patiekalai – gruzdintos bulvytės, mėsainiai, dešrainiai ir kiti greito paruošimo produktai. Jungtinėje Karalystėje ir JAV šie produktai sudaro daugiau nei pusę kasdienio maisto raciono. Kai kuriose populiacijos grupėse jų suvartojimas gali siekti net 80 proc., kas kelia didelį susirūpinimą sveikatos specialistams.
Ryšys su sveikatos problemomis
Tyrėjai nustatė tiesiogines sąsajas tarp ypač perdirbto maisto vartojimo ir įvairių sveikatos sutrikimų: nuo mirtingumo ir širdies bei kraujagyslių ligų iki psichikos sutrikimų, kvėpavimo problemų, virškinamojo trakto funkcijos pablogėjimo bei medžiagų apykaitos sutrikimų. Tyrimų apžvalga, apimanti 45 metaanalizes iš 14 atskirų apžvalginių straipsnių, patvirtino, kad didesnis UPF suvartojimas gali net 50 proc. padidinti mirties nuo širdies ligų riziką ir 12 proc. padidinti nerimo sutrikimų tikimybę.
Be to, dažnas ypač perdirbtų produktų vartojimas susijęs su depresijos, astmos, aterosklerozės bei kai kurių vėžio rūšių rizika. Tokie maisto produktai dažnai pasižymi prasta maistine verte – juose gausu sočiųjų riebalų, pridėtinio cukraus, druskos bei įvairių cheminiu būdu pridėtų skonio stipriklių, dažiklių ir emulsiklių, kurie pablogina maisto kokybę ir skatina per didelį vartojimą.
Reikalingos sistemos ir visuomenės prevencinės priemonės
Apžvalgos autoriai pabrėžia, kad norint mažinti ypač perdirbto maisto neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, reikalingos papildomos priemonės tiek valstybiniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.
Tokio tipo maisto produktų reguliavimas galėtų būti išplėtotas pagal modelį, analogišką tabako kontrolės konvencijai. Jungtinių Tautų agentūros ir valstybės narės kviečiamos kurti ir įgyvendinti strategijas, padedančias informuoti visuomenę, mažinti šio maisto prieinamumą ir skatinti sveikesnius vartojimo įpročius.
Be to, specialistai siūlo į įstaigų, tokių kaip restoranai, kavinės ir greito maisto užkandinės, valgiaraščius įtraukti kalorijų kiekių nurodymus šalia patiekalų pavadinimų. Tai galėtų reikšmingai sumažinti kalorijų suvartojimą ir padėti užkirsti kelią su širdies ligomis susijusiai mirčiai – tik Anglijoje per artimiausius 20 metų būtų galima išvengti daugiau kaip 9 000 tokių mirčių.
Ekspertų nuomonės ir diskusijos
Nepaisant kai kurių metodologinių apribojimų, pavyzdžiui, mitybos įpročių ir kitų gyvensenos faktorių skirtumų, tyrimo rezultatai yra patvirtinami daugelio nepriklausomų mokslinių tyrimų. Londono universitetinio koledžo docentas dr. Chrisas van Tullekenas pabrėžė, kad ryšys tarp UPF vartojimo ir sveikatos sutrikimų yra aiškus ir įrodo, jog šie maisto produktai ne tik pasižymi prasta maistine verte, bet ir skatina perteklinį suvartojimą dėl skonio intensyvumo bei žemų gamybos kaštų.
Galiausiai, visuomenės švietimas, skaidrumas maisto produktų sudėtyje ir valstybės reguliavimas yra kertiniai žingsniai siekiant sumažinti pavojų, kurį kelia ypač perdirbtas maistas ir taip apsaugoti gyventojų sveikatą bei ilgaamžiškumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.