Aukštas cholesterolio lygis dažnai vadinamas „paslėptu žudiku“, nes ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais simptomais. Vis dėlto kai kurie išoriniai požymiai ant veido gali būti pirmieji įspėjantys signalai apie lipidų apykaitos sutrikimus ir padidėjusią širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Cholesterolis yra būtinas organizmui, tačiau jo perteklius linkęs kauptis kraujagyslių sienelėse, didindamas jų standumą ir sąlygojant aterosklerozę. Laikui bėgant tai gali lemti kraujotakos sutrikimus, padidėjusį miokardo infarkto ir insulto rizikos lygį. Britų širdies fondo specialistai pabrėžia: „ Daugeliu atvejų padidėjęs cholesterolio kiekis niekaip nepasireiškia.
Jei jo nekontroliuoti, gali atsirasti pavojingų pasekmių – nuo širdies priepuolių iki insulto. Jis dažnai vystosi nepastebimai, todėl taip svarbu reguliariai atlikti tyrimus“.
Tipiški veido požymiai
Dvi dažniausiai minima išorinė apraiška yra ksantelazmos ir ragenos lankelis (corneal arcus). Nors šie požymiai patys savaime nebūtinai kelia pavojų, jų atsiradimas gali būti priežastis atlikti lipidogramą ir įvertinti širdies bei kraujagyslių riziką.
Ksantelazmos
Ksantelazmos – tai nedideli, minkšti, gelsvi riebalinių sankaupų dariniai dažniausiai lokalizuojami akių voko kampuose. Jos susidaro, kai riebalai kaupiasi po oda ir formuoja apnašas. Klinikiniai tyrimai rodo, kad maždaug pusėje žmonių, turinčių ksantelazmų, nustatomas padidėjęs cholesterolio kiekis. Kartais jos gali atsirasti dėl genetinių sutrikimų, pavyzdžiui, paveldimos hipercholesterolemijos, todėl būtina įvertinti šeimos anamnezę.
Ragenos lankas
Ragenos lankas – tai pilkšvas arba baltas pusžiedis virš ragenos krašto. Jis paprastai neturi įtakos regai ir nereikalauja tiesioginio gydymo, tačiau ypač jauname amžiuje atsiradęs ragenos lankas gali būti signalas apie ankstyvą aterosklerozės vystymąsi. Kardiologai rekomenduoja tokiu atveju išsitirti kraujo lipidų profilį ir, esant poreikiui, atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų įvertinta kraujagyslių būklė.
Kada kreiptis ir ką daryti
Jei pastebite ksantelazmas ar ragenos lankelį, verta kreiptis į šeimos gydytoją arba oftalmologą ir atlikti lipidogramą (bendras cholesterolio kiekis, LDL, HDL, trigliceridai). Gydytojas įvertins rizikos veiksnius – amžių, rūkymą, padidėjusį kraujospūdį, antsvorį ir šeimos istoriją – ir prireikus paskirs gydymą ar gyvenimo būdo korekcijas.
Prevencijos priemonės yra gerai žinomos: mažinti sočiųjų riebalų kiekį mityboje, rinktis daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir sveikųjų riebalų (pvz., riešutų, alyvuogių aliejaus), didinti fizinį aktyvumą, vengti rūkymo ir riboti alkoholio vartojimą. Reguliarūs tyrimai ir ankstyvas problemos aptikimas žymiai sumažina sunkių komplikacijų tikimybę.
Apibendrinant: nors veido požymiai ne visada tiesiogiai reiškia grėsmę, jų atsiradimas yra rimta priežastis įvertinti cholesterolio kiekį ir bendrą širdies kraujagyslių riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.