Ar kada nors teko susidurti su žmogumi, kuris, gavęs komplimentą už puikiai atliktą darbą ar akademinius pasiekimus, kukliai numoja ranka ir sako: „Tiesiog pasisekė“ arba „Buvo palankios aplinkybės“? Tokie pasisakymai dažnai slepia vadinamąjį apsimetėlio sindromą – sudėtingą psichologinį fenomeną, kuris gali stipriai įtakoti žmogaus savijautą bei profesinį gyvenimą.
Apie šį fenomeną plačiau pasakoja psichikos sveikatos centro „Neuromeda“ medicinos psichologė Kamilė Petrulėnaitė. Apsimetėlio sindromas, mokslinėje literatūroje vadinamas fenomenas, pasireiškia kai žmogus giliai jaučia, jog jo žinios, įgūdžiai ar sugebėjimai nėra pakankami, nepaisant išorinių įrodymų apie sėkmę ar pasiekimus. Žmogus nuolat bijo būti atskleistas kaip „apsimetėlis“ ar „neišmanėlis“, kuris nesąžiningai pasiekė savo poziciją ar rezultatą.
Apsimetėlio sindromo požymiai
Vienas ryškiausių apsimetėlio sindromo simptomų yra negebėjimas priimti pagyrų ar komplimentų. Tokių žmonių viduje komplimentas nekelia džiaugsmo, o verčiau skaudina, nes jie jį suvokia kaip savo tikrųjų sugebėjimų paneigimą arba kvailumo priminimą. Dažnai tokie asmenys savo pasiekimus aiškina ne įdėtu darbu, o sėkmingomis atsitiktinėmis aplinkybėmis.
Kitas dažnas simptomas – polinkis persidirbti. Žmonės, jaučiantys šį fenomeną, dažnai mano, kad turi dirbti kur kas sunkiau už kitus, kad įrodytų savo vertę. Tačiau kartais pasitaiko ir priešingas elgesys – darbų vilkinimas, nes baimė nesugebėti atlikti užduoties trukdo ją net pradėti.
Taip pat svarbi šio fenomeno dalis yra perfekcionizmas – neleidžiantis pradėti ar užbaigti darbų, nes pernelyg aukšti lūkesčiai griauna motyvaciją. Psichologė pažymi, kad dažnai apsimetėlio sindromą lydi noras įrodyti savo vertę, aukoti savo pomėgius ir laisvalaikį darbui, bijoti klaidų ir netgi sėkmės, kuri gali padidinti spaudimą ir baimę būti atskleistam kaip netikram.
Priežastys ir kontekstas
Apsimetėlio sindromo šaknys dažnai siejamos su žema saviverte, kuri formuojasi vaikystėje. Psichologė K. Petrulėnaitė išskiria šeimos vaidmenį: kai kuriose šeimose iš vaiko reikalaujama itin daug pasiekimų arba, priešingai, pasiekimai laikomi savaime suprantamu dalyku. Tokia aplinka gali suformuoti įsitikinimą, kad niekada negali būti pakankamai geras.
Be to, dažniau ši problema kyla žmonėms, augusiems šeimose, kuriose buvo alkoholizmo ar kitų priklausomybių problemų. Tokie vaikai jaučia didžiulę gėdą ir siekia numalšinti sunkumus per aukštus tikslus ir gebėjimą viską atlikti be priekaištų.
Medijų įtaka šiuolaikiniam žmogui taip pat yra svarbi. Nors jose dažnai kalbama apie pozityvias temas, vis dėlto ryškiai dominuoja sėkmės ir tobulėjimo kultas, kuris neretai skatina skaudų tiek asmeninį, tiek profesinį lyginimąsi, vedantį prie nuvertinimo ir savivertės problemų. Ypač tai aktualu jauniems specialistams ir studentams, kurie, neturėdami pakankamai patirties, nejaučia teisės klysti ar lėtai tobulėti, o tai skatina apsimetėlio sindromo išplitimą.
Kaip apsimetėlio sindromas veikia žmogų
Patiriantys šį fenomeną jaučia intensyvų vidinį skausmą ir nerimą. Vieni pasiduoda ir nustoja siekti aukštesnių tikslų, suvokdami, kad tikriausiai nėra verti sėkmės. Tai gali vesti į depresiją ir nusivylimą savimi. Kiti, atvirkščiai, stengiasi dar labiau įrodyti savo vertę, dirbdami kelis darbus ir nuolat būdami užimti, ką lydi perdegimas, nemiga ir įvairios fizinės bei emocinės problemos.
Kaip padėti sau įveikti apsimetėlio sindromą
Psichologė teigia, kad svarbus pirmasis žingsnis yra fenomeno atpažinimas ir suvokimas. Kritiškų minčių analizė, užrašymas ir refleksija leidžia objektyviau įvertinti savo pasiekimus bei kompetencijas. Taip pat rekomenduojama apie savo jausmus kalbėtis su artimaisiais ar kolegomis – tai padeda sulaukti konstruktyvios nuomonės ir sumažina izoliacijos jausmą.
Naudingas pratimas – dėkingumo dienoraštis, kuriame nuo 15 minučių per dieną fiksuojamas tai, už ką esate dėkingi. Ši praktika skatina pajusti ne tik išorines sėkmės priežastis, bet ir savo tiesioginį indėlį į pasiekimus.
Kada reikalinga specialistų pagalba?
Tamsesniais atvejais, kai apsimetėlio sindromas stipriai įstringa ir trukdo kasdieniam gyvenimui, gali prireikti psichologo ar psichoterapeuto pagalbos. Vienas efektyvių gydymo būdų – kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda pakeisti neadekvačius ar klaidingus įsitikinimus racionaliomis mintimis, skatinančiomis sveiką savivertę ir geresnę savijautą.
Artimųjų palaikymas taip pat labai svarbus. Pastebėję, kad žmogus nuolat save menkina ar jaučia nerimą, reikėtų išreikšti savo rūpestį ir, jei reikia, paraginti kreiptis į specialistus. Nuoširdus pokalbis ir profesionali pagalba gali padėti grįžti į vidinį balansą ir sustiprinti savivertę.
Apsimetėlio sindromas nėra neišgydoma liga – tai iššūkis, kurį įveikti galima siekiant sąmoningumo, praktikuojant savipagalbą ir pasitelkiant profesionalų paramą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.