Šiuolaikinėje Lietuvoje vis daugiau pensinio amžiaus žmonių nusprendžia nesiliauti aktyviai dirbti. Naujausia Baltijos šalių gyventojų apklausa rodo, kad net ketvirtadalis Lietuvos pensininkų planuoja tęsti darbo veiklą – dalis jų ketina dirbti pilnu etatu, o kiti – bent dalį darbo dienos. Tai reiškia, kad tradicinis požiūris į pensiją kaip visišką poilsio ir darbo gyvenimo pabaigą pamažu kinta.
Darbo tęstinumas: skirtumai tarp Baltijos šalių
Remiantis „Citadele“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Lietuvoje 12 procentų pensinio amžiaus žmonių ketina dirbti pilnu etatu, o 13 procentų – dalinai. Šie skaičiai yra ganėtinai panašūs kaimyninėms šalims – Latvijoje pilnu etatu dirbs 17 procentų, o dalinai – 14 procentų, Estijoje atitinkamai 15 ir 18 procentų. Šie skirtumai rodo, kad pensinio amžiaus darbo aktyvumas yra bendras regioninis reiškinys, susijęs su ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis.
Priežastys toliau dirbti sulaukus pensijos
Pasak „Citadele“ banko valdybos narės Rūtos Ežerskienės, vyresnio amžiaus žmonių pasirinkimą likti darbo rinkoje lemia įvairios priežastys. Viena iš svarbiausių yra geresnė sveikatos būklė, leidžianti dirbti ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Tačiau finansinis saugumas nėra vienintelė motyvacija. Daugelis, ypač dirbusių aukštesnės kvalifikacijos srityse, nori pritaikyti savo ilgametę patirtį, išlaikyti savo vertę ir darbo įgūdžius.
Psichologė ir psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė pabrėžia, kad socialiniai ryšiai bei darbe jausmas būti reikalingu yra ne mažiau svarbūs motyvatoriai. Vertinimas, pripažinimas ir gebėjimas prisidėti prie visuomenės vykdant darbą daro teigiamą poveikį senjorų psichologinei sveikatai, skatina aktyvumą ir gyvenimo džiaugsmą.
Psichologinės naudos ir socialinė reikšmė
Senjorų aktyvumas darbe susijęs su nuolatine loginės veiklos stimuliacija ir socialine integracija, kurios yra būtinos gerai psichinei būklei palaikyti. Tyrimai įrodo, kad glaudesni socialiniai ryšiai ir aktyvus protinis darbas padeda ne tik prailginti gyvenimo trukmę, bet ir gerinti fizinę bei emocinę būklę.
Psichologė atkreipia dėmesį, kad pensija dažnai asocijuojama su pasyvumu, nurašymu ir socialine izoliacija. Todėl daugelis vyresnio amžiaus žmonių siekia išlikti matomi, reikalingi ir socialiai aktyvūs kuo ilgiau. Tai jiems padeda išlaikyti savivertę ir jaustis jaunatviškais.
Kitos respondentų nuostatos ir iššūkiai
Apklausa taip pat atskleidė, kad 10 procentų testosterono amžiaus sulaukusių Lietuvos gyventojų visiškai neplanuoja dirbti po pensijos, o 24 procentai yra neapsisprendę. Dalis jų nurodė, kad iki pensijos dar turi gana daug laiko ir apie tai dar nesvarsto. Tai rodo, kad ateityje pensinio amžiaus darbo aktyvumo rodikliai gali kisti, priklausomai nuo asmeninių aplinkybių ir sveikatos būklės.
Vis dėlto dabartiniai duomenys atskleidžia svarbią tendenciją – darbo rinkoje po pensinio amžiaus išlieka reikšminga grupė žmonių, kuri vertina darbo teikiamas galimybes ne tik finansiškai, bet ir kaip socialinį, psichologinį bei savirealizacijos šaltinį. Tai iššūkis visuomenei ir politikai, kaip užtikrinti vyresnio amžiaus darbuotojų poreikių atitikimą ir sudaryti palankias sąlygas jų dalyvavimui darbo rinkoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.