Dažnai girdime, kad geriausia savaitės diena yra penktadienis, nes laukia savaitgalis, o pirmadienis – pati nemėgstamiausia diena, kai vėl prasideda darbo savaitė. Šiame straipsnyje gilinamės į tai, kodėl pirmadieniai kelia ne tik norą vengti darbo, bet ir liūdesio ar net apatijos jausmus, bei ką galima padaryti, kad pirmadieniai taptų lengvesni ir produktyvesni.
Darbo savaitės režimo svarba
Psichologė – psichoterapeutė Sigita Pūrienė pabrėžia, kad neužtenka vien sekmadienį gerai išsimiegoti, norint jaustis energingam ir motyvuotam pirmadienį. Svarbus yra visos darbo savaitės režimas: kaip išlaikomas balansas tarp darbo ir poilsio, ar nesikaupia per daug darbo valandų, ar žmogus nesidriekia viršvalandžiais. Sekmadienio poilsis nepadės jei darbo ir poilsio riba yra išplauta – tokia situacija dažnai pasitaiko perfekcionistų bei darboholikų gyvenime, kurie nesugeba sustoti ar iki galo atsipalaiduoti.
Planavimas ir tinkama aplinka – produktyvumo pamatai
Dar vienas svarbus aspektas – aiškus darbo planas ir tinkama aplinka. “Emocinio intelekto tyrinėtojai pastebėjo, kad ramią, malonią būseną po atostogų padeda išlaikyti aiškus žinojimas, ką ir kada turėsime atlikti”, – sako biurų vadybininkė Laura Panovienė. Ji taip pat pažymi, kad svarbu būti apsuptam palaikančių ir įkvepiančių žmonių, nes darbo aplinka daro įtaką mūsų savijautai. Tai ne tik fizinė erdvė, bet ir žmonių kompanija – ką vadiname komanda ar kolektyvu.
Kaip atpažinti ir reaguoti į toksišką aplinką
Dalies žmonių negatyvūs jausmai kyla dėl toksiškos darbo aplinkos, kurios patys gali nepastebėti. Sigita Pūrienė rekomenduoja išsiaiškinti, ar aplink mus nėra nuvertinančių ar išnaudojančių žmonių. Tokiu atveju pirmadienio nuotaikos prastėja dėl objektyvių priežasčių, ir gali būti verta svarstyti apie darbo keitimą, siekiant išsaugoti psichologinę sveikatą.
Vidinės priežastys: savivertės klausimai ir nerimas
Tačiau ne visada kaltas išorinis faktorius – neretai problemų reikia ieškoti pačiame žmoguje.
Žema savivertė, savęs nuvertinimas darbe, dirbtinis perfekcionizmas gali lemti nerimą ir pervargimą. Tada žmogus stengiasi kompensuoti savo netikrumą dirbdamas viršvalandžius ir nusiteikęs jautriai į visus pastebėjimus. Svarbu būti sąžiningam su savimi ir įvardinti, ar problemos kyla dėl darbo sąlygų, ar dėl vidinių emocinių sunkumų, nes sprendimai skiriasi – kartais padeda terapija, o ne darbo vietos keitimas.
Poilsio svarba ir jo kokybė
Dažnai žmonėms nepavyksta pilnai atsipalaiduoti net ir savaitgaliais, nes mintys apie darbą juos nuolat persekioja. Tokia būsena ne tik nepadeda atsipalaiduoti, bet ir išsekina. S.Pūrienė pažymi, kad galvojimas apie darbą yra dažnai nerimo išraiška – tai tarsi „kabėjimas ore“, kai žmogus nebegyvena dabartyje, o energiją veltui švaisto nerimui. Norint pakeisti šią būseną, svarbu atpažinti mintis, kurios kyla apie darbą: ar jos produktyvios, ar tai tik nerimas dėl galimų problemų.
Taip pat labai svarbu mokėti ilsėtis tinkamai: fizinis aktyvumas labiau tinka tiems, kurie dirba protiškai, o tie, kurie dirba fizinį darbą, turėtų rinktis ramesnį poilsį. Knygų skaitymas ar profesinės literatūros peržiūra darbo metu taip pat gali nepadėti protiniam atsipalaidavimui, todėl vertėtų rinktis lengvesnį literatūrinį turinį.
Apatija ir energijos trūkumo priežastys
Apatija dažnai signalizuoja apie perdegimą arba depresiją. Kai ilgai nėra darbo ir poilsio balanso, kūnas pradeda siųsti perspėjimus – traciamas entuziazmas ir energija, išsivysto apatija. S.Pūrienė paaiškina, kad tokios būsenos atsiradimą gali lemti ir asmenybės savybės, pavyzdžiui, sunkumai nustatant ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, nenoras sakyti „ne“ papildomoms užduotims ar nerealiai aukšti tikslai sau. Apibendrindama ji pastebi, kad apatija yra signalas sustoti ir įsiklausyti į savo kūno bei emocijų poreikius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.