Vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, šventėmis, festivalių sezonu ir aktyvia veikla, tačiau šis laikotarpis taip pat kelia papildomų iššūkių širdies sveikatai. Gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė atkreipia dėmesį, kodėl vasarą stebimas padidėjęs šventinio širdies sindromo atvejų skaičius ir kaip širdį saugoti šiuo metu.
Vasaros poveikis širdies veiklai
Karštos vasaros dienos sukelia fiziologinius organizmo pokyčius, kurie tiesiogiai veikia širdį. Aukšta temperatūra skatina kraujagyslių išsiplėtimą, dėl ko kraujospūdis sumažėja, o prakaituojant – organizmas praranda daug skysčių ir svarbių elektrolitų. Gydytojos teigimu, šie procesai kartais sukelia dehidrataciją bei elektrolitų disbalansą, dėl kurio padidėja širdies susitraukimų dažnis ir stiprumas. Visa tai streso režimu veikia širdies veiklą, ypač pažeidžiamų žmonių grupėse.
Be to, vasaros šventės, tokios kaip festivaliai, vestuvės ar gimtadieniai, dažnai susijusios su gausiu alkoholio vartojimu, riebiu ir sūriu maistu, taip pat neretai sumažėja pakankamas poilsis ir miegas. Šie veiksniai papildomai apkrauna širdį ir didina širdies ritmo sutrikimų riziką, ypač vyresnio amžiaus žmonėms bei tiems, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kas yra šventinis širdies sindromas?
Vasaros laikotarpiu dažnai užfiksuojami šventinio širdies sindromo atvejai (angl. Holiday heart syndrome), kuris apibūdinamas kaip ūmus širdies ritmo sutrikimas, dažniausiai vystantis po intensyvaus alkoholio vartojimo. Įdomu tai, kad šis sindromas gali pasireikšti net visiškai sveikiems žmonėms, nors didžiausia rizika kyla tiems, kurie turi širdies ar kraujagyslių ligų istoriją.
Pasak gydytojos, alkoholio vartojimas, emocinis stresas ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimai – dažniausios priežastys, išprovokuojančios prieširdžių virpėjimą ar kitus širdies ritmo sutrikimus. Tokie sutrikimai gali kelti rimtas grėsmes, pavyzdžiui, insultą ar širdies nepakankamumo paūmėjimą, jei laiku nebus kreiptasi medicininės pagalbos.
Šventinio širdies sindromo pagrindiniai simptomai yra nereguliarus širdies plakimas, dusulys, nuovargis, spaudimas krūtinėje, galvos svaigimas ar skausmas.
Pastebėjus tokius požymius, būtina nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į gydytojus.
Emocijos ir stresas – slaptas vasaros priešas širdžiai
Ne mažiau svarbus širdies sveikatai yra emocinis fonas. Vasara – tai ne tik malonumų, bet ir didelio emocinio krūvio metas dėl socialinių įsipareigojimų, renginių gausos, šeimos susitikimų. Gydytoja pabrėžia, kad emocinis pervargimas ir stresas gali stipriai paveikti autonominę nervų sistemą, padidinti kraujospūdį ir pulsą, o tai kelia pavojų širdies ritmo sutrikimams.
Intensyvios emocijos, ypatingai kartu su miego trūkumu, gali sukelti panikos priepuolius ar kitus staigius širdies veiklos pokyčius, net jeigu žmogus anksčiau neturėjo jokių širdies problemų. Todėl labai svarbu gebėti atpažinti savo kūno siunčiamus signalus ir annalizuoti savo emocinę būklę, siekiant išvengti sunkesnių komplikacijų.
Kam reikėtų skirti didžiausią dėmesį?
Didžiausia rizika susirgti vasaros laikotarpiu yra vyresnio amžiaus (virš 60 metų) žmonėms, taip pat tiems, kurie serga arterine hipertenzija, diabetu, širdies nepakankamumu ar turi buvusių širdies ritmo sutrikimų. Šių asmenų gydymas turi būti griežtai prižiūrimas – būtina nereguliarių vaistų vartojimo išvengti, nes net maža dozės praleidimas gali didinti komplikacijų tikimybę.
Pavyzdžiui, pacientams, vartojantiems statinus, kurie padeda mažinti cholesterolio kiekį ir stabilizuoja kraujagyslių būklę, būtina nepertraukiamai vartoti šiuos vaistus. Tai padeda sumažinti širdies infarkto ar insulto riziką, nors tiesioginės apsaugos nuo šventinio širdies sindromo statinai nenumato.
Kaip saugiai mėgautis vasaros malonumais?
Norint išvengti širdies sveikatos problemų vasarą, labai svarbu laikytis kelių pagrindinių taisyklių. Visų pirma rekomenduojama užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą – bent 2–2,5 litro paprasto vandens per dieną, ypač karštomis dienomis. Alkoholio vartojimą reikėtų riboti arba jo vengti, nes jis skatina dehidrataciją ir širdies ritmo sutrikimus.
Be to, svarbu užtikrinti kokybišką miegą – mažiausiai 6–7 valandas per parą – ir laikytis subalansuotos mitybos, kurioje gausu vaisių, daržovių, bet sumažintas druskos bei nesveikų angliavandenių kiekis. Pusryčių nepraleidimas padeda palaikyti gerą medžiagų apykaitą bei stabilų energijos lygį.
Gydytoja pataria taip pat saugotis pernelyg intensyvaus saulės poveikio, vengti laiko leidimo saulės spinduliuose karščiausiomis valandomis, o vaistus vartoti reguliariai ir nevartoti atsitiktinai, net per atostogas ar šventes.
Ką daryti pajutus širdies sutrikimus?
Jeigu atsirado nerimą keliančių simptomų – nereguliarus širdies plakimas, spaudimas krūtinėje, dusulys ar kiti požymiai – svarbu nedelsti ir nedelsti kreiptis į medikus. Laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę ir išvengti sunkių komplikacijų.
Gydytoja Julija Jurgaitytė primena: „Svarbiausia yra įsiklausyti į savo organizmą. Emocinis ir fizinis dėmesys sau vasaros metu padės išvengti širdies problemų ir mėgautis šiuo metų laiku saugiai.“
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.