Naujausi longitudinaliniai tyrimai rodo ryškią sąsają tarp arterinio kraujospūdžio pokyčių vidutinio amžiaus laikotarpiu ir vėlesnių smegenų struktūros pakitimų. Analizės iš Insight 46 kohortos, kurioje stebėti asmenys, gimę 1946 m., atskleidžia, kad kraujospūdžio padidėjimas ar jo svyravimai tarp 36 ir 53 metų siejasi su mažesne smegenų apimtimi ir didesniu baltosios smegenų medžiagos pažeidimų kiekiu vyresniame amžiuje.
Kodėl tai svarbu?
Smegenų baltosios medžiagos pažeidimai yra žymi smegenų kraujagyslių patologijos išraiška. Jie susiję su kognityvinių funkcijų silpnėjimu, didesne demencijos rizika ir bendru smegenų senėjimu. Taip pat nustatyta, kad reikšmingi kraujospūdžio pokyčiai ankstyvame vidutinio amžiaus laikotarpyje gali lemti hipokampo (amono rago) sumažėjimą, o hipokampas yra svarbus atminties ir erdvinių orientacijų centras.
Tyrimo duomenys ir išvados
Tyrimą vedė klinikinės neurologijos specialistai, duomenys apėmė kelis matavimo taškus (36, 43, 53, 60–64 ir ~69 metai). Buvo pastebėta, kad kraujospūdžio didėjimas tarp 36–43 metų ir tarp 43–53 metų koreliuoja su mažesne smegenų apimtimi vėlesniame amžiuje. Be to, padidėjęs kraujospūdis apie 53 metus buvo susijęs su maždaug 7 proc. padidėjusiu baltosios medžiagos pažeidimų kiekiu, o didesnis nei tikėtasi padidėjimas 43–53 metų intervale – su 15 proc. šių pažeidimų išaugimu.
JAV Nacionalinis senėjimo institutas pažymi, kad smegenys gauna apie 15–20 proc. viso organizmo kraujo kiekio, tad ilgalaikiai kraujotakos sutrikimai gali turėti reikšmingą poveikį smegenų audiniui ir jų funkcijoms.
Ką sako tyrėjai?
„Mūsų tyrimas pagrįstas egzistuojančiais duomenimis apie kraujo spaudimo įtaką tolesnei smegenų patologijai”, – komentuoja Dr. J. M. Schottas. – „Mes atradome, kad padidėjęs arba didėjantis kraujospūdis sulaukus 36–53 m. labiausiai susijęs su mažesne smegenų apimtimi arba išaugusiu baltosios smegenų medžiagos pažeidimų kiekiu vėliau gyvenime.
Mes spėjame, kad ilgainiui šie pokyčiai gali paskatinti smegenų veiklos susilpnėjimą, pavyzdžiui, mąstymo ir elgesio sutrikimus, todėl labai svarbu stebėti kraujo spaudimą ne tik vidutiniame amžiuje, bet ko gero ir anksčiau.”
„Nors reikia atlikti daugiau tyrimų, kad galima būtų labiau suprasti, kaip pakitęs kraujospūdis veikia kognityvines funkcijas, vis dėlto rastosios sąsajos tarp kraujospūdžio ir smegenų kraujagyslių patologijos nėra atsitiktinės.”
„Kadangi, kaip matome, didesnis kraujospūdis ir padidėjęs kraujospūdis sulaukus 36–53 m. neigiamai paveikia smegenų būklę vėliau gyvenime, akivaizdu, kad kraujospūdį reikia pradėti stebėti anksčiau nei sulaukus vidutinio amžiaus „, – reziumuoja tyrimo bendraautorė Josephine Barnes.
Praktinės rekomendacijos
Atsižvelgiant į rezultatus, verta pradėti reguliariai tikrinti kraujospūdį nuo ankstyvų suaugusiųjų metų. Pacientams rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai (sumažinti druskos vartojimą, mažinti svorį, reguliariai sportuoti, riboti alkoholį), o prireikus – medikamentinė hipotenzinė terapija pagal gydytojo nurodymus. Taip pat svarbu naudoti patikimus naminius kraujospūdžio matuoklius ir periodiškai konsultuotis su šeimos gydytoju arba kardiologu.
Apibendrinant: ankstyvas kraujospūdžio stebėjimas ir jo reguliavimas gali būti svarbi priemonė saugant smegenų sveikatą ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.