Dažnai laikome laimę akivaizdžia sėkmės ženklu: geras darbas, stabilios finansinės sąlygos, šeima ir kelionės. Tačiau vis daugiau žmonių, kuriuos visuomenė laiko laimingais, renkasi psichoterapiją. Šis pasirinkimas ne visada susijęs su akivaizdžiais sutrikimais — dažnai tai poreikis giliau pažinti save, sureguliuoti emocijas ar nutraukti kartojančius gyvenimo scenarijus.
Pagal visuomenės standartus turėčiau būti laimingas
Gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Vilija Narbutienė pažymi: „Iš tiesų, kai man tenka bendrauti su žmonėmis, retai kuris įvardija, kad jaučiasi laimingas, juk tai emocijos, kurios nuolat keičiasi, ir kasdienybėje susiduriame su rūpesčiu, liūdesiu, nerimu ir kitomis emocijomis, kurios būdingos absoliučiai visiems žmonėms.“ Ši frazė atspindi esminį skirtumą tarp viešo vaizdo ir vidinės patirties: pasitenkinimas gyvenimu nėra tas pats, kas nuolatinė laimės būsena.
Daugelis turi išorines sąlygas, kurios tradiciškai siejamos su laime — šeimą, karjerą, būstą ar laisvalaikį. Vis dėlto viduje gali likti neužpildyta tuštuma, nuolatinis abejojimas arba nesugebėjimas daryti sprendimų. Terapija padeda identifikuoti šiuos neatitikimus ir ieškoti priežasčių, kurios neretai siejasi su ankstesnėmis patirtimis ir vaikystės poreikiais.
Iš pažiūros gyvenimas puikus, bet kažkas ne taip
Signalo, kad verta apsilankyti terapijoje, pavyzdžiai: beprasmybės jausmas, nuolatinis nerimas, santykių modelių kartojimasis, sunkumai brėžiant ribas arba impulsyvus pasitraukimas iš emocinių ryšių. Kai emocijos „užsikerta“ ir kartojasi, jos trukdo mėgautis pasiekimais ir santykiais.
Psichoterapija leidžia žvelgti į problemas ne tik kaip į paviršines kliūtis, bet ir kaip į gilesnius elgesio, mąstymo bei jausmų modelius. Terapeutas padeda atpažinti pasikartojančius dėsningumus ir siūlo instrumentus juos pakeisti.
Verčiau pasikalbėsiu su draugu
Artimųjų parama yra svarbi ir gydoma.
V. Narbutienė pripažįsta, kad empatiškas draugas gali labai padėti, tačiau pažymi ir skirtumus: „Besimokydami psichologijos, psichoterapijos gilinamės, kas visgi šiuolaikiniame pasaulyje yra priimtina, kas ne, kaip tai veikia mūsų psichiką ir kas žmogui yra sveikiausia. Taip mums, terapeutams, lengviau atpažinti mąstymo klaidas ir jas taisyti.“ Terapeutas suteikia nešališką, saugią erdvę, konfidencialumą ir metodus, kurių draugas dažniausiai negali pasiūlyti.
Ką gali duoti terapija
Terapija ne tik gydo simptomus — ji moko komunikacijos įgūdžių, ribų nustatymo, emocijų reguliacijos ir savęs priėmimo. „Kai pati pradėjau studijuoti psichoterapiją, man buvo viskas labai įdomu, nauja, suvokiau nemažai dalykų, kas vyksta su manimi, kodėl vienaip ar kitaip elgiasi ar jaučiasi artimieji, viskas skambėjo ir paprastai, ir kartu genialiai, įsitikinau, kad psichoterapija iš tiesų veikia,“ — dalijasi gydytoja.
Svarbu, kad klientas suprastų, su kokiomis problemomis atvyksta ir būtų motyvuotas dirbti. Terapeutas yra vadovas ir partneris pokyčio procese, bet ilgalaikį rezultatą lemia įgytos žinios ir praktika. Dažnai tai reiškia tapti savo paties geresniu stebėtoju ir palaikytoju — mokytis elgtis kitaip, lengviau įveikti krizes ir mėgautis gyvenimu labiau nei iki šiol.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.