Kriminalinis Lietuvos „elitas“: Europoje siautėjo ir plėšė laikrodžių parduotuves, teisiamųjų gretose – A. Velečka-Agurkas

Kriminalinis Lietuvos „elitas“: Europoje siautėjo ir plėšė laikrodžių parduotuves, teisiamųjų gretose – A. Velečka-Agurkas

Byla, kurioje minimas vienas iš organizuoto nusikalstamumo pasaulyje žinomų Lietuvos veikėjų, apima ne vien vieną epizodą ar vieną šalį. Prokuratūra skelbia, kad tyrimas buvo vykdomas bendradarbiaujant Lietuvos ir kelių užsienio valstybių teisėsaugos institucijoms, o A. Velečka-Agurkas į teismą stoja dėl veikų, kurias, kaip įtariama, įvykdė jau atlikdamas ankstesnę bausmę.

Tarptautinis tyrimas

Generalinės prokuratūros duomenimis, bylai reikšmingą informaciją rinko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai. Prie tyrimo prisidėjo Švedijos, Ispanijos ir Latvijos teisėsaugos institucijos. Toks bendradarbiavimas byloje svarbus dėl veikų, kurių aplinkybės siejamos su keliomis Europos valstybėmis.

Nuotrauka: Joerg Hartmann / Pexels

Šaltinyje nurodoma, kad teismui perduotame kaltinamajame akte aprašytos nusikalstamos veikos buvo išaiškintos vykdant organizuoto nusikalstamumo kontrolę. Tai reiškia, kad tyrimas buvo nukreiptas ne į pavienį incidentą, o į galimai koordinuotą veiklą ir jos dalyvių ryšius.

Į teisiamųjų suolą – atliekant ankstesnę bausmę

Prokuratūra skelbia, kad A. Velečka yra nuteistas už vadovavimą ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, viešai vadintam „Agurkiniais“, taip pat už kitus sunkius nusikaltimus. Naujoje byloje jis teisiamas dėl veikų, kurias, teisėsaugos teigimu, galėjo įvykdyti tuo metu, kai atliko anksčiau paskirtą 17 metų laisvės atėmimo bausmę.

Ši aplinkybė yra viena svarbiausių bylos kontekste: kaltinimai susiję ne tik su ankstesne A. Velečkos kriminaline istorija, bet ir su naujais epizodais, kuriuos dar turi įvertinti teismas. Kol nėra įsiteisėjusio nuosprendžio, kaltinimai negali būti laikomi įrodytais.

Ką reiškia kaltinamasis aktas

Kaltinamasis aktas apibrėžia, kokias veikas prokurorai priskiria konkretiems asmenims ir kokiais duomenimis grindžiamas jų perdavimas teismui. Tačiau tai nėra galutinis teismo sprendimas. Įrodymus teisme vertina nepriklausomas teismas, o proceso dalyviai turi teisę teikti argumentus, prašymus ir ginčyti jiems pareikštus kaltinimus.

Prokuratūra primena nekaltumo prezumpcijos principą: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažįstama įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Todėl byloje aprašomi plėšimų ar kitų nusikalstamų veikų epizodai šiame etape vertintini kaip kaltinimo versija, o ne galutinai nustatyti faktai.

Viešai pateikta informacija taip pat rodo, kad tarptautinis teisėsaugos bendradarbiavimas buvo reikšmingas aiškinantis bylos aplinkybes. Vis dėlto galutinį atsakymą, ar kaltinamieji padarė jiems priskiriamas veikas, turės pateikti teismas.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Beata Kumpytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

error: Content is protected !!