Išpažintis vieniems atrodo formalumas, kitiems – giliai asmeninis momentas. Kunigas Sławomiras Kostrzewa atkreipė dėmesį, kad moterys ir vyrai į Atgailos sakramentą dažnai reaguoja skirtingai. Dvasininkas papasakojo, ką klausykloje girdi dažniausiai ir kodėl moterų išpažintys neretai būna emocingesnės.
Daugeliui tikinčiųjų išpažintis išlieka vienu svarbiausių dvasinio gyvenimo momentų. Tai laikas apmąstymams ir bandymui susivokti savo jausmuose bei poelgiuose. Pasak kunigo S. Kostrzewos, skirtumai tarp vyrų ir moterų išryškėja jau pačiame pokalbyje su nuodėmklausiu – tiek tuo, kaip kalbama, tiek tuo, kas laikoma svarbiausia.
Tokie pastebėjimai nėra skirti vertinti žmones, o padėti geriau suprasti, kodėl tas pats sakramentas skirtingiems žmonėms gali atrodyti visai kitaip.
Moterys klausykloje ieško empatijos
Dvasininko teigimu, moterys retai apsiriboja trumpu nusižengimų išvardijimu. Jos dažnai nori plačiau papasakoti apie aplinkybes, kurios paskatino nusidėti, ir apie jausmus, lydėjusius tuos išgyvenimus. Trumpas „sąrašas“ joms neretai atrodo nepakankamas – norisi konteksto ir žmogiško išklausymo.
„Moterys jaučia poreikį daugiau papasakoti apie tai, ką jaučia, kas vyksta jų širdyje. Jos nori pasidalyti savo emocijomis ir mieliau pasakoja apie tai, kas vyksta jų gyvenime. Klausykloje jos ieško empatijos, nori būti gerai suprasta ir, galiausiai, nori būti išklausyta“, – sakė kunigas S. Kostrzewa.
Jis pabrėžė, kad moterys dažnai atidžiai stebi ne tik savo žodžius, bet ir nuodėmklausio reakcijas. Neretai jos grįžta prie situacijų, kurios jas labiausiai įskaudino arba sukėlė kaltės jausmą. Tokiu būdu išpažintis tampa ne tik kaltės įvardijimu, bet ir emocinio sunkumo dalijimusi.
Vyrai ir moterys nuodėmes vertina skirtingai
Kunigas taip pat pastebėjo skirtumus pateikiant nuodėmes.
Jo teigimu, vyrai dažniau laikosi struktūros – pavyzdžiui, vardija nuodėmes pagal Dešimt Dievo įsakymų. Moterys dažniausiai pradeda nuo to, kas kelia didžiausias emocijas, o ne nuo formalios eilės.
„Vyras dažniausiai išpažintį atlieka pagal tam tikrą schemą, pavyzdžiui, Dekalogo įsakymų eilės tvarka.
Moteris veikiau pradės nuo nuodėmių, kurios ją labiausiai skaudina. Būtent jas ji gali laikyti sunkiomis nuodėmėmis, nors nebūtinai tokios jos yra“, – aiškino kunigas.
Šis skirtumas, pasak dvasininko, padeda suprasti, kodėl ta pati situacija skirtingiems žmonėms gali atrodyti labai nevienodo svorio. Emocinė žaizda ne visada sutampa su tuo, kas formalioje schemoje laikoma sunkiausia.
Kaip ramiau išgyventi išpažintį?
Kunigas S. Kostrzewa pabrėžė, kad išpažinčiai verta ruoštis ramiai ir pernelyg nesigilinti į kiekvieną smulkmeną. Anot jo, pernelyg ilgi aiškinimai apie nuodėmių aplinkybes gali nukreipti dėmesį nuo pačios sakramento esmės.
Dvasininkas ragina pirmiausia susitelkti į nuoširdų savo kalčių pripažinimą ir aiškų jų įvardijimą. Tokia forma, pasak jo, padeda prasmingiau išgyventi sakramentą ir išvengti papildomo streso klausykloje. Rami, aiški kalba apie tai, kas slegia, gali būti naudingesnė nei bandymas viską išsamiai „išaiškinti“.
Jei norite sužinoti, ką kunigas girdi iš moterų dažniausiai – skaitykite iki galo ir įvertinkite patys.