Pneumokokinės infekcijos pavojus išlieka ne tik šaltuoju, bet ir šiltuoju metų laiku, tačiau ne visi didžiausios rizikos grupėje esantys asmenys pasinaudoja galimybe apsisaugoti. Nors savalaikis gydymas antibiotikais gali padėti išvengti komplikacijų, vakcinacija išlieka vienintele efektyvia prevencijos priemone.
Kas yra pneumokokas ir kaip jis plinta?
Egzistuoja apie 100 skirtingų pneumokoko bakterijos serotipų, kurie turi nevienodą poveikį žmogaus organizmui – nuo mažiau pavojingų, sukeliančių neinvazines ligas, iki sudėtingų invazinių ligų atvejų. Ši bakterija gali ilgam „apsigyventi“ žmogaus nosiaryklėje ir ten išlikti nesukeldama jokių simptomų, t. y. kolonizuoti. LSMU Kauno ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėjas, pulmonologas doc. dr. Alfredas Bagdonas paaiškina, kad pneumokokas visuomenėje yra gana paplitęs ir dažnai plinta oro lašeliniu būdu – kosint, čiaudint ar kalbant. Jį platinti gali ir asmenys, kuriems nepasireiškia jokie simptomai. Pavyzdžiui, maži vaikai gali lengvai užkrėsti senyvo amžiaus žmones, kurių imunitetas susilpnėjęs. Kitas būdas, pasak gydytojo, yra mikroaspiracija, kai pneumokokai su nosiaryklės turiniu patenka į kvėpavimo takus.
Didžiausią riziką susirgti pneumokokinėmis infekcijomis ir patirti sunkias ligų formas turi vyresnio amžiaus asmenys bei sergantys lėtinėmis ir onkologinėmis ligomis.
Pneumokokinės infekcijos požymiai ir diagnostika
Specifinių klinikinių simptomų pneumokokas neturi, tačiau galima išskirti kelis bendrus kvėpavimo takų infekcijos požymius: ūmų karščiavimą, skausmą ar sunkumą krūtinėje, kosulį, skrepliavimą, dusulį. Infekcijos sukėlėjas dažniausiai nustatomas vėliau, atlikus skreplių, kraujo bei kitus bakteriologinius tyrimus. Plaučių uždegimo atveju empirinis antibakterinis gydymas turi būti pradedamas nedelsiant.
Kokias ligas sukelia pneumokokas?
Pneumokokas sukelia didžiąją dalį visuomenėje įgytos pneumonijos (plaučių uždegimo) atvejų, vidurinės ausies uždegimą ir sinusitą. Daliai asmenų ši bakterija gali sukelti sunkias, vadinamąsias invazines pneumokokines ligas – sepsį (kraujo užnuodijimą) ir meningitą (galvos smegenų dangalų uždegimą).
Tokių pacientų prognozė būna blogesnė, o mirtingumas gali siekti iki 30 procentų. Rizika susirgti pneumokokine pneumonija ir sepsiu kelis kartus padidėja vyresniems nei 65 metų amžiaus asmenims, taip pat sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų (ypač lėtine obstrukcine plaučių liga ir astma), širdies ir kraujagyslių, kepenų bei inkstų ligomis, sergantiesiems cukriniu diabetu.
Gydymas ir virusų įtaka
Gera žinia ta, kad didžiąją dalį pneumokokinių infekcijų pavyksta įveikti laiku pradėjus gydymą antibiotikais. Tačiau komplikacijų ir sunkesnės eigos rizika padidėja, jei greta yra virusinė infekcija. Virusai (gripo, SARS-CoV-2 ir kt.) pažeidžia kvėpavimo takų virpamąjį epitelį ir endotelį, sutrikdo kvėpavimo takų apsivalymą, taip pagerindami pneumokokų prisitvirtinimą prie epitelio ir jų plitimą į plaučių audinius bei kraują.
Efektyviausia apsauga – skiepai
Efektyviausias būdas apsisaugoti nuo pneumokokinės infekcijos yra skiepai. Šiuo metu naudojamos dviejų tipų vakcinos: pneumokokinė konjuguota ir pneumokokinė polisacharidinė. Konjuguota vakcina sukuria platesnį imuninį atsaką, sumažina kolonizaciją nosiaryklėje, tačiau apsaugo tik nuo 13 pneumokokų serotipų. Polisacharidinė vakcina efektyviai apsaugo nuo sunkesnių invazinių pneumokokinių ligų ir „dengia“ net 23 pneumokoko serotipus.
Pasiskiepyti ypač rekomenduojama vyresniems nei 65 metų amžiaus asmenims bei visiems, sergantiems lėtinėmis ligomis ar esant imunosupresinėms būklėms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.