Profesoriaus Rimvydo Šlapiko istorija primena, kad net ir užimtas medikas gali pakeisti gyvenimo būdą ir pagerinti sveikatą paprastais sprendimais. Prieš keletą metų dusulys lipant laiptais, padidėjęs kraujospūdis, aukštas cholesterolio lygis ir daugiau nei 100 kilogramų rodžiusi svarstyklių rodyklė privertė 190 cm ūgio gydytoją rimtai susimąstyti apie pokyčius. Apskaičiavęs idealų kūno svorį (apie 88 kg), profesorius ėmėsi sistemingo darbo ir atrado kasdienį plaukimo ritualą.
Profesoriaus kelias
Per pastaruosius penkiolika metų profesorius kas vakarą Girstučio baseine nuplaukia apie du kilometrus. Jis pats apie tai sako: „Skaičiuoti per daug metų nuplauktus kilometrus nėra mano tikslas, bet manau, kad Atlanto vandenyną jau būsiu perplaukęs”. Pirmoji treniruotė buvo kukli – tik keli šimtai metrų, tačiau pamažu ištvermė augo: 300, 500 metrų, vėliau kilometrai. Galų gale jis pasamdė trenerį, mokėsi technikos ir išmoko trijų plaukimo stilių, o tai padėjo didinti krūvį be traumų ir nuovargio.
Plaukimo nauda sveikatai
Plaukimas turi kelis aiškius privalumus: sąnariai beveik neapkraunami, krūvis tenka raumenims, o kvėpavimo ritmas lavinamas natūraliai. Profesoriumi akcentuojami privalumai sutampa su moksliniais duomenimis: plaukimas degina kalorijas efektyviai (profesionaliems sportininkams nurodoma iki 1000 kcal per valandą), tačiau mėgėjišku tempu galima sudeginti ir 400–700 kcal per valandą, priklausomai nuo intensyvumo. Straipsnyje pažymima, kad profesorius paprastai sudegina iki 700 kilokalorijų, o ramesniu tempu apie 400.
Be energijos sąnaudų, plaukimas stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą bei gerina kvėpavimo funkciją: panardinant galvą į vandenį ir kvėpuojant tam tikrais intervalais, plaučiai dirba kitaip nei bėgiojant ar dviratininkaujant. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie daug dirba sėdimą darbą ir kenčia nuo lėtinio nuovargio.
Praktiniai patarimai pradedantiesiems
Profesorius pataria: „Jeigu žmogus nori pradėti plaukti savo malonumui, manau, verta investuoti į plaukimo pamokas. Taisyklingas judėjimas teikia daugiau džiaugsmo.
Juk žaisdami tenisą, mes taip pat norime, kad patartų profesionalus treneris”. Pamoka arba keli pratimai su treneriu padės greičiau įsisavinti techniką, sumažins traumų riziką ir leis jaustis užtikrintai vandenyje. Reikėtų pradėti palaipsniui, laikytis nuoseklumo (pvz., bent 25 vakarus per mėnesį, kaip daro profesorius), rinktis vidutinio intensyvumo pratimus ir klausyti kūno signalų.
Taip pat svarbu suvaldyti padidėjusį apetitą po treniruotės: profesorius pabrėžia, kad „Nors žinau, kad nusipelniau gardžios vakarienės, negaliu valgyti pilna burna – vėlyva vakarienė apsunkina skrandį, todėl geriausia nueiti miegoti nepersivalgius. Rytą atsibudus galima atsigriebti ir sočiau papusryčiauti”. Tokie mažos savidisciplinos sprendimai padeda išlaikyti ilgalaikį rezultatą.
Apibendrinant: judėjimas veikia kaip vaistas. Kaip profesorius primena pacientams ir kolegoms, nuoseklus plaukimas gali būti veiksminga priemonė gerinant fizinę ir psichinę savijautą. „Nesigiriu, kad toks įprotis yra heroizmas. Mano pavyzdys galbūt nėra visiems tinkamas, bet plaukdamas jaučiuosi gerai. Tai gyvenimo būdas, kuris padeda išlikti aktyviam ir darbingam”.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.