ES išbraukė oligarchus iš sankcijų: Ukraina šaukia „gėdingas ir nepateisinamas“
Europos Sąjunga priėmė sprendimą atnaujinti ir tuo pačiu iš dalies pakeisti Rusijai taikomų sankcijų režimą: iš juodojo sąrašo buvo išbraukti oligarchai Ališeras Usmanovas ir Michailas Fridmanas, o sankcijų režimas pratęstas ilgesniam laikotarpiui. Sprendimas sukėlė aštrias reakcijas – ypač Kijeve, kur jį pavadino gėdingu ir pavojingu precedentu.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha žodžiais atspindėjo Kijevo pasipiktinimą: „Maskva švenčia, nes gavo tai, ko norėjo: nebaudžiamumo jausmą, ES pažeminimą ir europiečių susiskaldymą“. Po šio žingsnio prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat kritikavo sprendimą ir JT Generalinėje Asamblėjoje šį veiksmą pavadino nuolaida Kremliui.
V. Zelenskio žodžiai buvo aštrūs: „Tuo metu, kai Rusija vykdo žiaurius išpuolius prieš mūsų žmones – ir net dabar, JT Generalinės Asamblėjos metu, daugelyje regionų dėl dronų ir balistinių raketų kaukia oro pavojaus sirenos – signalai apie sankcijų panaikinimą atskiriems Rusijos oligarchams yra žalingi ir duodantys priešingą rezultatą“. Ši retorika atspindi baimę, kad ES sprendimai gali susilpninti tarptautinį spaudimą Rusijai.
Sprendimo priėmimo procesą lydėjo įnirtingos derybos tarp valstybių narių. Prancūzija ir Liuksemburgas reiškė konkrečius reikalavimus, dėl kurių kai kurios šalys, pavyzdžiui Latvija, ilgai pasisakė prieš išimčių suteikimą. Viešai nurodyta, kad Paryžius argumentavo „nacionalinio saugumo“ priežastimis, o Liuksemburgas rėmė reikalavimą dėl M. Fridmano, susijusio su teisinėmis pretenzijomis dėl įšaldyto turto.
Tuo tarpu vienas ES diplomatas perspėjo: „Tai tikrai siunčia signalą, kad šantažu galima pasiekti išbraukimą iš sąrašo“, pabrėždamas riziką, jog politiniai mainai gali menkinti sankcijų sistemos patikimumą. Kitas diplomatas pridūrė: „Šokiruoja tai, kad būtent Prancūzija visa tai blokuoja“.
Komponuojant kompromisą, ES sutiko pratęsti sankcijų režimą ilgesniam laikotarpiui – pagal pranešimus, jis pratęstas 36 mėnesiams ir formaliai numatytas iki 2029 m. rugsėjo 22 d. Toks sprendimas suteikia blokui laiko stabilizuoti teisines procedūras, tačiau kartu išryškina vidines įtampas tarp narių.
Latvijos premjeras Andris Kulbergas savo pasisakyme pabrėžė poziciją: „Tai nebuvo pasirinkimas tarp gero ir blogo sprendimo, o tarp blogo ir daug blogesnio“. Po susitarimo Prancūzija pažadėjo svarstyti didesnį karinės paramos buvimą Baltijos regione, kaip dalį diplomatinių derybų.
Kremlius pasinaudojo ES nesutarimais ir pagyrė išbraukimus, ragindamas sankcijas visiškai atšaukti. Tuo tarpu Europos Sąjunga stovi prieš dilema: siekti stabilumo ir pratęsti sankcijas, bet tuo pačiu išlaikyti principingumą ir užkirsti kelią politiniams mainams, kurie gali pakenkti sankcijų režimui ateityje.
Artimiausi mėnesiai parodys, ar šis kompromisas sustiprins ar susilpnins ES gebėjimą veikti vieningai prieš Rusijos agresiją ir kokias teisinės bei politinės pasekmes turės atskirų asmenų išbraukimas iš sankcijų sąrašo.
