„Augalų karalienė“ – taip neseniai mokslininkai pavadino kvapioji aniužė, augalas, kurį dažnas lietuvis „patvorių piktžole“ laiko. Tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atlikti tyrimai atskleidė, kad ši lietuviška piktžolė gali žymiai prisidėti prie kraujospūdžio mažinimo bei širdies ritmo reguliavimo. Kvapioji aniužė ne tik plečia kraujagysles, bet ir turi antiaritminį poveikį – tai reiškia, kad ji gali padėti kovoti su širdies plakimo sutrikimais.
Professorė Jurga Bernatonienė, dirbanti LSMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedroje, pasakojo, jog ši augalo savybė buvo patvirtinta ne tik Lietuvoje, bet ir patentuota Amerikoje, Japonijoje bei neseniai gauta vientisa Europos patentų apsauga. Įdomu tai, kad pati mokslininkė pirmą kartą su kvapiosiomis aniužėmis susidūrė savo sodyboje – iš pradžių augalas ją erzino kaip piktžolė, tačiau vėliau jos susidomėjimas ir supratimas, kokią didelę naudą gali suteikti šis augalas, tik išaugo.
Mokslinių tyrimų pradžia ir augalo svarba širdies ligų gydyme
Per daugiau nei penkerius metus trukusius tyrimus dr. Lauryna Pudžiuvelytė ir jos komanda parodė, kad kvapioji aniužė nebėra tik įprasta patvorių piktžolė, o vertingas augalas, pasižymintis daugybe farmakologinių savybių. Pagrindinis atradimas – jos ištraukos geba plečiant kraujagysles natūraliai mažinti kraujo spaudimą ir taip padėti sergantiems hipertenzija. Tai yra itin svarbu, nes hipertenzija ilgainiui gali sukelti rimtų širdies ir kraujagyslių komplikacijų.
Laboratoriniai eksperimentai ir atradimai
LSMU Kardiologijos instituto habilituotas mokslų daktaras Jonas Jurevičius tyrė kvapiosios aniužės ekstrakto poveikį izoliuotai triušio širdžiai. Šis unikalus metodas leidžia matyti, kaip augalo ekstraktas veikia širdies elektringą aktyvumą realiomis, artimomis gyvenimui sąlygomis. Tyrimas atskleidė, kad kvapiosios aniužės veikliosios medžiagos veikia kaip antiaritminiai preparatai – jos reguliuoja jonų kanalus, kurie kontroliuoja širdies ląstelių elektrinį aktyvumą ir užtikrina taisyklingą širdies ritmą.
Augalas su daugeliu farmakologinių efektų ir tolesni tyrimai
Profesorė Bernatonienė pabrėžia, kad kvapioji aniužė pasižymi ne vien tik antiaritminiu poveikiu, nes jos sudėtyje esančios medžiagos taip pat gali turėti priešvėžinį efektą.
Vis dar tęsiami papildomi tyrimai, siekiant geriau suprasti ir patvirtinti šias savybes. Tuo pačiu pabrėžiama, kad svarbu gaminti kokybiškus augalinius preparatus, nes tik atsakingas požiūris į žaliavų parinkimą ir gamybos procesą gali garantuoti veiksmingumą bei mažesnį šalutinį poveikį, palyginti su cheminiais vaistais.
Iš tiesų, nors daug gydytojų žiūri skeptiškai į augalinius preparatus, moksliniai duomenys rodo, jog natūrali medicina gali būti svarbi ir papildoma priemonė kardiologinių ligų gydyme, ypač jeigu yra užtikrinama aukšta gaminių kokybė ir tikslingas veikliųjų medžiagų taikymas.
Apibendrinant, kvapioji aniužė – lietuviškas augalas, galintis tapti vertingu natūralios medicinos komponentu kovojant su širdies ligomis ir hipertenzija. Jo farmakologinės savybės, patvirtintos Lietuvos bei tarptautiniais patentais ir moksliniais tyrimais, užtikrina augalo svarbą sveikatos priežiūroje. Tačiau, kol kas laukia tolimesni moksliniai tyrimai ir tinkami vaistų gamybos sprendimai, kurie leis šiam natūraliam vaistui pasiekti vartotojus saugiai ir efektyviai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.