95-erių metų Sophie Katzman močiutė Mimi sugebėjo išlaikyti jaunatviškumą ir energiją, kurią stebėdavo aplinkiniai. Jos gyvenimas įrodė, kad ilgaamžiškumas nėra atsitiktinumas – tai nuoseklus darbo su savimi rezultatas. Mimi sulaukė garbingo amžiaus ne tik dėl laimės ar genetikos, bet ir dėl keturių svarbių faktorių, kurie greičiausiai prisidėjo prie jos sveikatos išlaikymo ir proto aštrumo iki paskutinių savo dienų.
Sveika, subalansuota mityba
Mimi nepaisė madingų dietų ir sekė paprasta, bet sveika mityba. Ji vengė perdirbtų maisto produktų, ypač nitratų, esančių konservuotoje mėsoje, ir rinkosi kuo natūralesnius produktus. Daržoves dažniau rinkdavosi garintas, o ne keptas, kad išlaikytų kuo daugiau naudingų medžiagų. Saikas jai buvo prioritetas – mažomis porcijomis valgė duoną, sūrį, riešutus, o desertus laikė retu malonumu, kurį galėdavo dalintis su anūkais. Pomidorų ir šokolado vartojimą ribojo dėl refliukso, o alkoholį vartojo labai retai arba visai vengė. Taip subalansuota mityba padėjo išsaugoti gerą sveikatą ir įvairovę maisto racione.
Nuolatinė fizinė veikla
Fizinis aktyvumas buvo neatsiejama Mimi kasdienybės dalis. Ji net turėjo dviratį treniruoklį, prie kurio reguliariai mankštindavosi pagal televizijos sporto trenerio programas. Nepaisant senatvės, močiutė nesustodavo – užsiimdavo aerobika, joga ant kėdės, o dažnai pasivaikščiodavo bent kartą per dieną. Fizinė veikla padėjo išlaikyti ne tik kūno stiprumą, bet ir dvasinę pusiausvyrą bei gerą savijautą.
Nuolatinis mokymasis ir proto aštrumo išlaikymas
Mimi ir kiti šeimos seneliai didelį dėmesį skyrė nuolatiniam mokymuisi. Jie skaitė knygas nuo klasikų kūrinių iki enciklopedijų, rašė kelionių žurnalus, domėjosi naujomis kultūromis ir lankė įvairius kursus. Šis nuolatinis žinių įsisavinimas ir naujų dalykų mokymasis stimuliavo jų smegenis, padėjo išlaikyti aštrų mintijimą ir smalsumą visą gyvenimą.
Tai rodo, jog pažinimo siekis ir aktyvus protinis darbas yra vienas iš kertinių ilgalaikio gyvenimo elementų.
Šilti socialiniai ryšiai ir emocinis gerbūvis
Socialiniai ryšiai taip pat vaidino svarbų vaidmenį Mimi ilgaamžiškume. Nuolatinis bendravimas su šeima, draugais, dažni pokalbiai telefonu, apsilankymai ir laiškų rašymas padėjo išlaikyti emocinę pusiausvyrą bei džiaugsmą gyvenimu. Net persikėlus į globos įstaigas seneliai stengėsi neužsidaryti ir ieškojo naujų pažinčių. Socialinis aktyvumas buvo neatsiejamas nuo jų gyvenimo kokybės ir padėjo išlaikyti vidinę motyvaciją bei gyvybingumą.
Be šių keturių svarbių žingsnių, Mimi rūpinosi ir savo išvaizda: ji saugojo odą nuo saulės, naudojo natūralius aliejus ir kasdien ją drėkino. Taip pat ji vertino kokybiškus drabužius, o ne jų gausą, todėl stilius ir patogumas buvo vienas iš jos gyvenimo principų.
Visa tai rodo, kad ilgaamžiškumas – tai ne tik genetika, bet ir sąmoningas gyvenimo būdo pasirinkimas, apimantis sveiką maitinimąsi, nuolatinį judėjimą, smegenų veiklos palaikymą ir socialinių ryšių puoselėjimą. Mimi pavyzdys įkvepia siekti ilgesnio, kokybiškesnio ir prasmingesnio gyvenimo, nepaisant metų skaičiaus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.